Yra trys investicijos, į kurias dažniausiai pinigus nukreipia Lietuviai: gyvybės draudimas, trečios pakopos pensijų fondai, arba perka nekilnojamąjį turtą (NT). Investaviams į akcijas lieka ketvirtoje vietoje, tačiau tai populiarėja. Nors populiariausių investicinių priemonių trejetukas per dvejus metus nesikeitė, proporcijos keitėsi.
Augantis EURIBOR, mažesni lūkesčiai dėl kainų, mažino NT populiarumą. Psichologinio stabilumo suteikiantis auksas taip pat liko vienu iš populiarių pasirinkimų, kur susidomėjimas augo. Tačiau taip pat visuomenė vis dažniau pradeda kalbėti apie sudėtingesnius investavimo produktus ar paslaugas.
Šiuo metu į gyvybės draudimo produktus investuoja 21 proc. apklaustųjų, NT – 16 proc., III pakopos pensijų fondus – 14 proc., akcijas – 11 proc., kriptovaliutas – 8 proc., sutelktinio finansavimo platformas – 8 proc., auksą – 5 proc., investicinių fondų vienetus – proc., rodo SEB duomenys.
Augant pragyvenimo lygiui Lietuvoje, daugėja ir žmonių, turinčių planų pradėti investuoti per artimiausius metus: 14 proc. gyventojų nurodė ketinantys pradėti investuoti per artimiausius metus, dar kas trečias (30 proc.) sako, kad būtų įdomu pabandyti.
„Planuojantys ar norintys išbandyti investicijas Lietuvos gyventojai labiausiai dairosi į nekilnojamąjį turtą (33 proc.), akcijas (28 proc.) ir auksą (16 proc.). Atrodytų, kad augančios palūkanų normos ir mažėjanti infliacija turėtų smukdyti domėjimąsi auksu, ypač atsižvelgus į tai, kad investicinis auksas eiliniam žmogui neduoda jokių pajamų, priešingai negu, pavyzdžiui, terminuoti indėliai, obligacijos. Vis dėlto padidėjusi geopolitinė įtampa pasaulyje dėl karo Ukrainoje ir dėl Kinijos agresyvios retorikos Taivano atžvilgiu bei padidėjusi ekonomikos nuosmukio rizika padeda palaikyti susidomėjimą auksu, kuris laikomas investicija, teikiančia psichologinio stabilumo“, – pastebi E. Dovbyšienė.
Pajamos riboja, bet nėra kliūtis
E. Dovbyšienė patikina, kad pajamos yra ne kliūtis investuoti.
„Ne kliūtis yra investuoti ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, apie trečdalio investuotojų pajamos yra vidutinės ir šiek tiek daugiau, o ką taip pat akivaizdžiai matome, kad ir pakankamai mažas pajamas gaunantys gyventojai turi investavimo produktų“, – dėsto SEB valdybos narė.
19 proc. gyventojų, kurių pajamos iki 750 eurų, nurodė turintys investicijų, ši dalis padidėja iki 30 procentų, kai pajamos 751-1250 Eur, ir iki 34 proc., kai pajamos dar didesnės.
SEB tyrimas parodo, kad kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo didesnė tikimybė, kad jis investuoja ir rūpinasi savo ekonomine gerove.
Dar ji pastebi, kad per kelerius metus išaugo gyventojų baimės dėl galimų nuostolių, tai nerimas, kuris atspindi įtampą kapitalo rinkose, egzistuojančią recesijos grėsmę.
„Geras ketvirtadalis teigia, kad vis dėlto trūksta dar žinių, kad pradėtų investuoti. Taip pat atrodo pakankamai sudėtingi sprendimai, nors čia vėlgi būtų galima diskutuoti, kadangi rinkoje yra daug galimybių, technologijos leidžia greitai patogiai investuoti“, – patikino E. Dovbyšienė.
9 proc. apklaustųjų nurodė, kad juos stabdo bloga turėta patirtis, tai trimis procentiniais punktais mažesnis rodiklis nei prieš dvejus metus.
Keturi investuotojų portretai
SEB bankas, remdamasis atliktu tyrimu, investuojančius Lietuvos gyventojus suskirstė į keturias grupes:
- Rimtieji – investuojantys į vertybinius popierius (akcijos, biržoje prekiaujami fondai (ETF), obligacijos, investicinių fondų vienetai)
- Ramieji – investuojantys į draudimo paslaugas (investicinis gyvybės draudimas, trečios pakopos pensijų fondai)
- Žemiškieji – investuojantys į materialųjį turtą (papildomas NT (būstas, žemė), neįskaitant gyvenamojo būsto, auksas, meno kūriniai)
- Progresyvieji – investuojantys į naujoves (kriptovaliutos, NT sutelktinio investavimo platformos, sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos).
Gausiausia grupė – „ramiųjų“. Joje – 32 proc. gyventojų. „Žemiškieji“ sudaro apie 22 proc., „rimtieji“ – 17 proc. gyventojų. Mažiausia – „progresyviųjų“ grupė (14 procentų).
Vyrai labiau linkę rinktis didelei rizikai priskiriamas investicines priemones, todėl jie dominuoja tarp investuojančių į vertybinius popierius ir naujoves (66–67 proc.). Kitur lyčių santykis yra panašus. Taip pat pastebima, kad vertybinius popierius ir naujas investicines priemones dažniau renkasi Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojai, o į draudimą ir materialųjį turtą dažniau investuoja miestelių ir kaimų gyventojai.
Investuojantys į vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai yra specialistai ir biurų darbuotojai. Investuojantys į vertybinius popierius savo laisvalaikį dažniausiai skiria sporto varžyboms ir tobulėjimui, besirūpinantys pensija – kultūrai ir menui, skaitymui, nustatė SEB banko tyrimas.
Dažniausiai investuoja kartą per mėnesį: nuo 21 iki 100 eurų
Dažniausiai Lietuvoje investuojama vieną kartą per mėnesį, įprastai – nuo 21 iki 100 eurų. Tik investuotojai į materialųjį turtą pinigus dažniausiai panaudoja rečiau negu kartą per metus ir skiria didesnes sumas.
Anot jos, nereikia labai didelių sumų, ir bet kas gali investuotoju, kad ir nuo 21-o euro. Ramiausi investuotojai dažniausiai ir investuoja 50-100 eurų per mėnesį, nedidelė dalis gyventojų skiria 200 eurų.
Progresyvieji taip pat linkę investuoti „kiek negaila“, todėl sumos taip pat dažniausiai apsiriboja iki 100 eurų per mėnesį.
Skiriasi ir Lietuvos investuotojų tikslai. Į vertybinius popierius ir naujoves investuojantys Lietuvos gyventojai pirmiausia siekia įdarbinti laisvus pinigus. Tų, kurie renkasi draudimo paslaugas, svarbiausias tikslas – sukaupti papildomų lėšų savo pensijai, o investuojančių į materialųjį turtą tikslai skirtingi: po lygiai jų galvoja apie senatvę, nori įdarbinti pinigus ir tiesiog nori apsaugoti juos nuo infliacijos.
„Pagrindinis tikslas, kodėl žmonės investuoja – noras įdarbinti laisvus pinigus, apsaugoti nuo infliacijos, kad tie pinigai negulėtų sąskaitoje“, – pastebi S. Strockytė-Varnė.
Dažnai gyventojai tikisi investicijas laikyti iki pensijos, kad tuomet turėtų pasyviųjų pajamų.
Praėjusius metus laiko prastais
„Investicijos nėra vienadienis užsiėmimas ir jų rezultatus reikėtų vertinti praėjus ilgesniam laikui. Vis dėlto, tyrimas atskleidė, kad tik mažiau negu 1 iš 10 investuotojų sako, kad vienų metų investavimo rezultatas jiems nėra svarbus, o investavimo grąžą jie vertina nuo pat investavimo pradžios, laikosi ilgalaikės strategijos. Beveik pusė investuojančių į vertybinius popierius, draudimo paslaugas ir progresyvius sprendimus 2022-ųjų rezultatus buvo linkę vadinti prastais. Žinoma, praėję metai buvo sudėtingi finansų rinkoms, tačiau investuojant ilgesnį laiką nereikėtų atsižvelgti į vienų metų rezultatą. Tai rodo, kad mums svarbu iki galo įsisąmoninti investavimo principus“, – pabrėžia SEB banko valdybos narė.
Šiuos metus dauguma investuojančių Lietuvos gyventojų vertina nuosaikiai ir tikisi, kad investicijų vertė smarkiai nesikeis ar net šiek tiek padidės. Didžiausi optimistai – investuojantys į vertybinius popierius ir naujoves. Prasčiausios nuotaikos – investuojančių į pensiją, gyvybės draudimą ar materialųjį turtą – beveik kas penktas jų (17 proc.) laukia nuosmukio.
Svarbiausi principai, kurie galioja visoms investuotojų grupėms, anot SEB banko eksperčių, yra trys. Pirmiausia, pradėti mažais žingsniais, investuoti periodiškai, automatizuoti, antra, turėti tikslą, ir trečia – stebėti ir matyti rezultatą.
Lietuvių ydos: nekantrumas ir polinkis viską sudėti vienu metu
S. Strockytė-Varnė pastebi kelias ydas, kurios kartais investuotojams pakiša koją. Pirma, nesilaikyti savo paties sudarytos investavimo strategijos.
„Ydinga praktika turbūt tokia ir yra, kad mes nesilaikome savo investavimo strategijos – prieš pradėdami invesutoti, pasiryžtame, nusprendžiame, priimame sprendimus. Tačiau praėjus keliems mėnesiams mūsų sprendimai labai greitai baigiasi, nelieka disciplinos“, – pastebi ji.
Dar ji pastebi, kad būna žmonių, kurie ilgą laiką kaupia sumą, kuri jiems reikšminga. Vienam tai bus 500 eurų, kitiems didesnė – tačiau tuomet visą ją iškart investuoja ir dėl to pasigaili.
Anot jos, nereikėtų turėti lūkesčio, kad po metų suma pavirs į tūkstantį ar pusantro, ar nusivilti, jei prieaugis siekia tik 20 eurų. Investavimas dažnai painiojamas su spekuliavimu.
„Taip, tai yra nuobodu, pasyvu, bet daug naudingiau tuos 500 eurų kiekvieną mėnesį investuoti po 50 ar 100 eurų, taip žmogus nejaustų įtampos, išsiugdytų discipliną. Investavimas gyvenime turi būti nematomas, kaip dantų valymas kiekvieną rytą. Investavimas turėtų būti kaip higieninis dalykas, nesuteikiant tam gyvenime labai didelės vertės, reikšmės – mes dar to neturime“, – pažymėjo S. Strockytė-Varnė
SEB banko užsakymu tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko bendrovė „Norstat LT“. Apklausoje dalyvavo 1 122 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų.