Po Lietuvos bandymo atsijungiant nuo Rusijos elektros sistemos, Kreivio paraginimas: sinchronizuotis mes galime tik trys Baltijos šalys kartu

Lietuva nuo Rusijos elektros energetikos sistemos atsijungs ne viena, bet kartu su kitomis Baltijos šalimis, nepaisant sėkmingo atlikto bandymo, kurio metu šalies energetikos sistema veikė viena salos režimu. Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad tai bus padrąsinimas Baltijos šalims paspartinti sinchronizaciją su kontinentine Europa.

Lietuva šeštadienį nuo 11 iki 21 val. buvo atsijungusi nuo Rusijos energetikos IPS/UPS elektros energetikos sistemos – neveikė jungtys su Latvija, Baltarusija ir Kaliningrado sritimi, tačiau veikė jungtys su Lenkija ir Švedija. Elektros energiją vartotojams tiekė Lietuvoje veikiančios elektrinės. Elektros sistemos balansą ir dažnį pirmą kartą nepriklausomos šalies istorijoje valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.

„Galiu tokį įvertinimą duoti, kad čia yra didžiulis žingsnis į mūsų energetinę nepriklausomybę. Noriu priminti kad iki šiol dažnis ir visa mūsų energetinė sistema yra valdoma iš Maskvos, pirmą kartą mes paėmėme savo energetinės sistemos valdymą į savo rankas, dažnį valdėmės patys, sistemą tvarkėmės patys, generavome elektros energiją sau patys“, – pirmadienio spaudos konferencijoje kalbėjo D. Kreivys.

Jis pabrėžė, kad taip šalinama paskutinė grandis, Lietuvą „rišusi su Sovietų sąjungos imperija“.

„Natūralu kyla klausimų, kas bus toliau. Sistemą, mes kaip minėjau, išbandėme, iki metų galo ji tik stiprės, nes papildomai per tuos aštuonis mėnesius bus įdiegta ir dažnio valdymo sistema, ir sinchroniniai kompensatoriai, ir linijos bus stiprinamos. Tačiau sinchronizuotis mes galime tik trys Baltijos šalys kartu, nes ENTSO-E ir ES operatoriai priims mus tik visus kartu“, – kalbėjo ministras.

Todėl, anot jo, šis bandymas yra „labai didelis argumentas kalbantis su latviais ir estais dėl tolesnės sinchronizacijos“.

Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais, anksčiau nurodė „Litgrid“.

Nors dar yra galimybė, kad Lietuva viena galėtų atsijungti nuo Rusijos sistemos ir veikti viena energetinės salos režimu, apie tokią galimybę aiškiau atsakys tris atliekamos studijos.

„Lietuva yra įsipareigojusi sulaukti studijų rezultatų, juos aptarti ir tada daryti sprendimus“, – teigia D. Kreivys ir pridūrė manąs, kad bandymus ir veiksmus derėtų visoms trims valstybėms atlikti kartu.

„Noriu pasakyti, kad nėra taip, kad politiškai latviai ir estai nenori greičiau sinchronizuotis, jie nori, jiems reikia atlikti papildomų techninių argumentų. Šis bandymas yra vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl galime drąsiai ir saugiai sinchronizuotis“, – tęsė ministras.

Anot jo, diskusijos su kaimynais tęsis gegužę – liepą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis teigė besitikintis, kad bandymas padarys įspūdį kaimynams: „Ir jų pasitikėjimas padidės, mes kalbą dėl pagreitintos sinchronizacijos užbaigsime“.

Po sinchronizacijos elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija bus demontuotos, tiesa, dar vertinama, ar jos galėtų būti panaudotos atsinaujinančios energetikos plėtrai, teigė „Litgrid“ atstovai.

„Inžinerine prasme izoliuoto darbo bandymas yra vienas sudėtingiausių ir įdomiausių mūsų įgyvendinamų pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Dabar galime užtikrintai sakyti, kad iškilus būtinybei, esame pasiruošę dirbti savarankiškai ir veikti sinchroniškai kartu su kitomis Europos šalimis. Tam, kad sistema veiktų patikimiau ir efektyviau ekonomine prasme, iki sinchronizacijos dar turime įgyvendinti kitus projektus, pirmiausia – instaliuoti sinchroninius kompensatorius“, – sako R. Masiulis.

Ruošiantis bandymui buvo atlikta izoliuoto darbo bandymo studija, paruoštos informacinės sistemos, patikrinti svarbiausi šalies elektros vartotojai ir išbandytos didžiosios šalies elektrinės, parengta elektros sistemos infrastruktūra.

Per pastaruosius metus „Litgrid“ jau atliko du svarbius elektros sistemos bandymus. Pirmą kartą izoliuotas dalies Lietuvos elektros sistemos bandymas buvo sėkmingai atliktas 2020 m., o 2021 m. „Litgrid“ kartu su Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatore PSE atliko avarinės pagalbos su Lenkijos elektros sistema bandymą per išplėstą „LitPol Link“ jungtį. Per šią jungtį bus vykdoma visų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Dar laukia bendras trijų valstybių bandymas

Prieš sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais visos Baltijos šalys turi atlikti bendrą izoliuoto darbo bandymą, kurio metu Lietuva, Latvija ir Estija sudarys vieną „salą“. Šiame bandyme, planuojama, bus pasitelkti šiuo metu Baltijos šalyse įrengiami sinchroniniai kompensatoriai – įrenginiai, padedantys užtikrinti sistemos stabilumą ir inerciją, kai didelę dalį tiekiamos elektros sudaro atsinaujinančių energijos išteklių gamyba arba elektros importas per nuolatinės srovės jungtis.

Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas – vienas iš Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų. Iki šiol jau įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai. Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ bandymas ir Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas, praneša „Litgrid“.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.