Elektros energija – vienintelė energetikos sritis, kur Lietuva yra nors ir saugi, bet yra priklausoma. Didžiąją dalį elektros tenka importuoti.
Energetikos ministras D. Kreivys teigia, kad ministerija parengė svarbiausią teisės aktų pakeitimų paketą per dešimtmetį, ir tai, priėmus Seime, sukels proveržį atsinaujinančioje energetikoje.
„Teisės aktai, reglamentuojantys atsinaujinančius energijos išteklius, pradėti rašyti prieš dešimt ir daugiau metų. Automatiškai mes su teisine sistema esame pasilikę tuose metuose, kurie skelbia, kad atsinaujinanti energetika yra alternatyvi energetika. Ta prasme, kad yra kažkokia energetika, o šita bus alternatyvi. Šiai dienai atsinaujinanti energetika yra pagrindinė energetika ir iš esmės jos vystymui yra likę daugybė trikdžių, barjerų, kurie buvo sudėti pradžioje“, – sako D. Kreivys.
Laidoje „Delfi Diena“ jis vardijo pavyzdžius: negalima plėtoti didesnės nei 500 kilovatų saulės jėgainės, pertekliniai gamtosaugos ir kraštovaizdžio reikalavimai, perteklinių leidimų reikalavimai, negalima saulės elektrinės statyti žemės ūkio paskirties žemėje, negalima įrengti didesnės galios elektros gamybos įrenginių, jei viršijama įvado galia, nors ji ir neišnaudojama, ir t.t.
„Šituo paketu mes stengiamės taip atlaisvinti ir atidaryti vartus žaliai energetikai, kad ji taptų pagrindiniu mūsų elektros energetikos šaltiniu, ir 2030 metais sudarytų 93 proc. mūsų suvartojamos elektros. Šiai dienai mes patys pasigaminame iki 30 proc. elektros energijos ir žalioji energija sudaro apie 30 proc. iš to – šiai dienai apie 10 proc. elektros energijos pasigaminame žaliai. Po 8 metų planas yra – 93 proc. ir mes būsime žaliausia valstybė pagal el. energijos gamybą“, – patikina D. Kreivys.
Priėmus siūlomas pataisas, tikimasi, kad 2030 m. bendra įrengtoji žaliosios energetikos galia Lietuvoje siektų 7 GW, iš jų 1,4 GW sugeneruotų jūros vėjo elektrinės, 3,6 GW – sausumos vėjo ir 2 GW – saulės elektrinės.
Viską pastatys verslas ir dar bendruomenėms mokės kasmet
Finansinė parama atsinaujinančiai energetikai sudarys apie 300 milijonų eurų iki 2028 metų, ir tai bus Europinės lėšos. Didžioji dalis paramos – 253 mln. eurų – nukeliaus saulės elektrinėms remti, daugiausia gaminantiems vartotojams.
„Visos lėšos – numatyti 300 mln. eurų – pirmiausia yra numatyti gaminantiems vartotojams, tai yra visuomenei, bendruomenėms, žmonėms, ar tai būtų energetinė bendrija, ar privatūs gaminantys vartotojai, tuo tarpu verslas turi idealiais sąlygas šiai dienai investuoti“, – įsitikinęs D. Kreivys.
Jis paaiškina, kad jūroje turėtų atsirasti du vėjo elektrinių parkai po 700 megavatų, į kuriuos reikės investuoti 3 milijardus eurų. Sausumos vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia augs po kelis kartus, kol bendra įrengta AEI galia 2030 metais pasieks 7 gigavatus.
„Šiai dienai įstatymas sukonstruotas taip, kad net yra didelė tikimybė, kad statydamas parką jūroje verslas ne tik pastatys jį, bet ir primokės valstybei už galimybę jį statyti. Vieno tokio parko vertė turbūt bus daugiau nei 1,5 milijardo eurų. Tai verslo investuoti pinigai. <...> vėjo energetikos parko statybos kaina sudarys turbūt trečdalį tiek, kiek dabar kainuoja elektra, tai reiškia, kad šie parkai yra labai greitai atsiperkantys. Saulės energijos parkai dideli irgi yra atsiperkantys. Jei skaičiuosime labai paprastai – 7 GW pajėgumų yra 7 milijardai eurų investicijų ir didžioji jų dalis ateis iš verslo“, – kalba D. Kreivys.
Pasak jo, įstatymų pakeitimų toks ir tikslas, kad tie 7 milijardai eurų, lengvai ir efektyviai galėtų rasti vietą ir pavirsti elektros gamybos įrenginiais, tai užtikrintų Lietuvos elektros energetikos sistemos nepriklausomybę ir patrauklesnes kainas.