Gerą darbdavį po atleidimo pažinsi: kas yra išdarbinimo paslauga ir ko galima iš jos tikėtis

Atleidimas iš darbo laikomas viena skausmingiausių patirčių. Pastaruoju metu su darbuotojais atsisveikinančios pasaulio technologijų kompanijos pabrėžia, kad rūpinasi buvusiais darbuotojams ir jiems padeda susirasti kitą darbą – suteikia vadinamąją „išdarbinimo“ (angl. outplacement) paslaugą. Kas tai yra ir ar Lietuvoje atleidžiami darbuotojai gali tikėtis kažko panašaus? Personalo valdymo ekspertai patikina, kad vakarietiškos ir socialiai atsakingos įmonės atleidžiamais darbuotojais pasirūpina – tik nereikėtų tikėtis šimtaprocentinės garantijos gauti darbo vietą kitur.

Personalo ekspertai sutinka, kad daug apie darbdavį pasako tai, kaip jis atsisveikina su darbuotojais. Rinkoje egzistuoja vadinamosios išdarbinimo paslaugos, kai darbdaviui pačiam netgi daug rūpintis nereikia. Kaip tai veikia, ką ji suteikia darbuotojams, LOGIN.LT papasakojo personalo paieškos ir atrankos sprendimų įmonės „Emplonet“ vadovė Violeta Jakutė.

„Išdarbinimas (angl. outplacement) – tai paslauga, kurios metu specialistai padeda atleidžiamiems darbuotojams sklandžiau ir labiau užtikrintai tęsti savo profesinę kelionę. Teikiant išdarbinimo paslaugas buvusiam darbuotojui suteikiamos efektyviai darbo paieškai reikalingos žinios, įgūdžiai, amortizuojamas patiriamas emocinis krūvis. Šias paslaugas dažnu atveju teikia personalo atrankų agentūros, karjeros konsultantai, koučingo specialistai, įdarbinimo paslaugų centrai“, – paaiškina V. Jakutė.

Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė patikina – dažnai 10-15 metų vienoje srityje dirbę darbuotojai, jei būna atleidžiami, net supratimo neturi, kur jiems kreiptis, todėl dažnai imasi prastesnių darbų. Tačiau išdarbinimas leidžia išlaikyti jų kompetencijos lygį atitinkantį darbą ir patirti mažiau streso.

„Turbūt daugiausia vertės šiuo atveju sukuria tai, kad žmogui nereikia niekur kreiptis, nereikia laukti eilėje, jei tavo darbdavys, su kuriuo atsisveikinama, iš tikrųjų pasirūpina. Viena yra važiuoti per visą Vilnių pas kokį specialistą konsultacijai, kita, jei jis atvažiuoja pas tave. Žmogui lengviau pasinaudoti nauja galimybe, o rūpesčio pajautimas ir nuotaiką šiek tiek pataiso, kad nereikėtų visiškai nuliūsti“, – sako A. Bytautienė.

Padeda susirasti naują darbą, bet garantijos nėra

Į atleidžiamus darbuotojus nukreiptos konsultacijos gali būti skirstomos į keletą rūšių.

„Viena jų – grupiniai mokymai apie naujo darbo paiešką, darbo rinką, karjeros keitimą, tinkamą savęs reprezentavimą darbo pokalbiuose ir pan. Taip pat yra teikiamos individualios konsultacijos kiekvienam atleidžiamam žmogui. Jose konsultuojama apie darbo paiešką, karjeros planavimą, darbdavių lūkesčius, darbo rinką.

Konsultacijų metu dažnai vyksta ir kompetencijų vertinimas, didinantis sąmoningumą apie stipriąsias darbuotojo puses ir potencialą. Be to, suteikiama duomenų bazės paslauga (įtraukimas į atrankų agentūros duomenų bazę, galimybė sulaukti darbo pasiūlymo, atsiradus aktualioms pozicijoms), emocinį atsparumą ugdančios konsultacijos, padedančios amortizuoti atleidimo metu kilusius jausmus“, – pasakoja „Emplonet“ vadovė.

Paslaugos Kainos gali varijuoti ir priklauso nuo paslaugos tiekėjo, jo siūlomo paslaugų paketo. V. Jakutė vertina, kad kaina gali svyruoti maždaug nuo 30-ies eurų iki 200 eurų be PVM vienam žmogui.

Paslaugą gauna ne tik darbuotojai, bet ir patys darbdaviai, vadovai – jie dažniausiai konsultuojami, kaip valdyti pokytį, tinkamai komunikuoti, kad būtų švelniau amortizuojamas natūraliai kylantis žmonių pasipriešinimas.

„Šios konsultacijos yra orientuotos į pasirengimą sklandesniam darbuotojų atleidimui, kiek tai leidžia aplinkybės“, – apibūdino V. Jakutė.

Paslauga dar nereiškia, kad atleidžiamas darbuotojas 100 proc. ras kitą darbą.

„Rezultatas priklauso nuo paslaugos. Jeigu į atrankų agentūras, karjeros konsultantus yra kreipiamasi dėl profesinės konsultacijos, sklandesnės darbo paieškos, 100 proc. garantijų tokiu atveju nebus: kiek buvę darbuotojai įgalins konsultacijų metu gautas žinias, tokį rezultatą ir turės. Jeigu yra kreipiamasi į įdarbinimo centrus, jie, įsipareigodami ne tik suteikti reikalingas žinias, bet ir padėti surasti žmogui darbą, neša daugiau atsakomybės ir suteikia daugiau garantijų“, – paaiškina „Emplonet“ vadovė.

Ji prisiminė pavyzdį, kai vienoje lietuviškoje įmonėje vyko bankrotas – darbuotojams buvo aktualu pasikonsultuoti dėl profesinių galimybių, susižinoti, kokia situacija darbo rinkoje, ko iš jų galėtų tikėtis kiti darbdaviai, kaip tinkamai jiems prisistatyti ir reprezentuoti darbo pokalbiuose. Tiesiog – sužinoti būdus, kaip sklandžiai įsidarbinti.

„Šiems asmenims teikėme profesines konsultacijas, o darbdaviui, užsakiusiam šią paslaugą, teikėme išdarbinimo paslaugą. Individualias konsultacijas daugiau kartų teikėme fiziniams asmenims. <...> Tokia paslauga mažina nerimą, suteikia daugiau užtikrintumo, kontrolės jausmo, įrankių sklandesnei, greitesnei naujo darbo paieškai, didina tikimybę greičiau rasti naują tinkamą darbdavį“, – paaiškino V. Jakutė.

Konsultantai ne tik įvertina asmens turimas kompetencijas, paruošia darbo pokalbiams, bet netgi padeda parašyti gyvenimo aprašymą, užpildyti „LinkedIn“ profilį, pasidairo, kokios galimybės darbo rinkoje.

„Puikiai atsimenu tokias paslaugas gavusių asmenų padėkas už įgytas žinias. Matėme, kad žmonės po konsultacijų jautėsi saugiau dėl savo karjeros galimybių ir ateities“, – patikina ji.

Išdarbinimas papildo paslaugas, kurias nemokamai teikia Užimtumo tarnyba – ji yra viena iš alternatyvų darbo paieškai. Į ją taip pat verta kreiptis, ypač, jei svarstoma įgyti naują amatą, kadangi organizuojami įvairioms profesijoms aktualūs kursai, persikvalifikavimo, pameistrystės programos.

Populiarėja Lietuvoje

Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) direktorė A. Bytautienė patikina, kad paslauga Lietuvoje populiarėja, ją įvairūs paslaugos tiekėjai čia siūlo jau bent 10 metų. Galbūt tik vadina skirtingai – vieni „išdarbinimu“, kiti karjeros konsultacijomis.

„Tikrai buvo kompanijų, kurios traukėsi iš Lietuvos, ir jos pasirūpino gražesniu, kultūringesniu atsisveikinimu su darbuotojais, pagalvojimu apie juos. Kas jiems būdavo suteikiama: kartais ir psichologo tam tikros konsultacijos, bet dažniau telkiamasi į karjeros specialisto konsultacijas. Jie padeda parašyti gyvenimo aprašymą, susigaudyti, kur turima kompetencija yra tinkama, kur bandyti kandidatuoti, kokios pozicijos galimos, kad žmogus nesiblaškytų“, – paaiškina PVPA vadovė.

Tokių paslaugų naudojimas įprastas užsienio kapitalo įmonėse, didelėse kompanijose, tačiau palaipsniui supratimas ateina į visus sektorius.

„Emplonet“ vadovė V. Jakutė įžvelgia, kad Lietuvoje tendencijos kiek vėluoja – kas įprasta JAV, čia užtrunka 5-10 metų.

„Lietuvoje tai tikrai nėra nauja ar daugeliui darbdavių nežinoma paslauga. Kol kas darbdaviai daugiau dėmesio skiria ir dažniau rūpinasi sklandžia darbuotojų samda nei jų išdarbinimu. Dažniausiai tokia paslauga teikiama esant ne pačioms geriausioms ekonominėms aplinkybėms, todėl ją sau gali leisti ne visi. Visgi tai yra žinoma ir praktikuojama darbdavių, kurie rūpinasi socialiai atsakingu darbuotojų išlydėjimu“, – patikina V. Jakutė.

Įmonės, kurios puoselėja teigiamą darbuotojų patirtį, rūpinasi savo įvaizdžiu, reputacija darbo rinkoje ir išėjusių darbuotojų ambasadoryste, anot jos, tikrai domisi socialiai atsakingu atleidžiamų darbuotojų išlydėjimu.

Žmonės linkę nuvertinti savo kvalifikaciją ir imtis prastesnio darbo

Išdarbinimo konsultacijos, anot A. Bytautienės, labai naudingos nepriklausomai nuo darbuotojų kvalifikacijos.

„Ir nekvalifikuotiems darbuotojams tai labai vertingos tokios paslaugos. Jos galbūt būtų šiek tiek kitokios ir sąlyginai paprastesnės, galbūt nesvarstomas kažkoks labai platus darbų spektras, tačiau tokiems žmonėms ypač reikia pagalbos paruošiant gyvenimo aprašymą, susigaudant, kur kreiptis. Ir aukštesnės kvalifikacijos žmonėms tai labai svarbu. Jei kalbame apie sąlyginai vyresnius asmenis, tarkime virš 40 metų, būna žmonės kartais prisiklausę tikrų ir netikrų perdėtų istorijų, esą jie niekam čia neįdomus ar nereikalingi, jie patiria didelį nesaugumo jausmą, bijo ieškotis kito darbo“, – paaiškina A. Bytautienė.

Dideliu praradimu ji laiko, kai kompetentingas darbuotojas po atleidimo eina dirbti paprastesnio darbo, nes niekas jam nepadėjo susiorientuoti.

„Žmonės linkę nepaisant savo turimos aukštesnės kvalifikacijos eiti dirbti žemesnės kvalifikacijos darbo. Nesinori, kad tokie dalykai vyktų, kai Lietuvoje nuolat kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumą“, – sako A. Bytautienė.

Ji išskyrė, kad informacinių technologijų srityje konkurencija tokia didelė, kad kitos įmonės netgi apsidžiaugia, jei joms kur atsilaisvina IT specialistų. Tačiau net ir čia konsultacijos praverčia.

„Programuotojai vis dar graibstomi, nors ir čia būna tikrai visokių situacijų. Jie žino, kokie jie vertinami, ir kaip jų trūksta. Esu mačiusi ne vieną pavyzdį, kai mažiau patirties turintis „junior“ pozicijos IT specialistas bando save parduoti lyg labiau patyrusį, tačiau pusę metų ar daugiau nesuranda darbo. Tiesiog kvalifikacija, būna, labai prasilenkia su lūkesčiais ir kol žmogus pats sau nepripažįsta, kad reikia dar šiek tiek paaugti, būna, kad nedirba nemažą laiko tarpą“, – pastebėjo ekspertė.

Personalo ekspertai sukrėtimų ir neįžvelgia, ir nesitiki

Nepaisant pasaulio ekonomikos lėtėjimo, šalies darbo rinka atrodo atspari. registruotas nedarbas šalyje Lietuvoje per sausį paaugo nežymiai, 0,3 proc. punkto, iki 9,2 proc. Vasario 1 d. registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 3,1 proc. arba 4,8 tūkst. daugiau negu prieš mėnesį.

Palyginimui, bedarbių yra netgi mažiau nei prieš metus – pernai vasarį jis siekė 9,3 proc.

„Šiuo metu nėra tokio jausmo, kad kažkas mirtinai dega. Po praėjusio rudens, kuomet buvo kraustomasi iš proto dėl didžiulės infliacijos, augančių kaštų, dabar atėjo sąlyginis štilis, ramybė. Visą laiką sprendžiamas žmonių trūkumo klausimas“, – ramina PVPA vadovė.

„Emplonet“ vadovė taipogi nesitikėtų didelių sukrėtimų.

„Didžiausia tikimybė, jog matysime ne daugėjantį atleidimų skaičių, o pavienius ar minimalius etatų mažinimo atvejus. Rimtesnė indikacija galėtų būti eksporto rinkų traukimasis 2023-iaisiais. Prognozuojama, kad prekių ir paslaugų eksporto augimo tempas 2023 m. sulėtės iki 0,7 proc. (2022 m. jo augimas siekė 11,3%, 2021 m. – 17%). Tai gali sąlygoti darbdavių sprendimą mažinti etatų skaičių, tačiau realesnis scenarijus – nuosaikesnė naujų darbuotojų samda“, – apibendrino V. Jakutė.

Paslauga būtų aktualesnė, jei Lietuvoje būtų daug masinių atleidimų, tačiau ji patikino: „Šiuo metu Lietuvoje tokios situacijos neturime“.