Persikvalifikavimo rinkos ekspertas LOGIN festivalyje dalijosi savo įžvalgomis apie pokyčius darbo rinkoje, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, efektyvų darbą komandų viduje ir brėžė gaires tarp mažų ir didelių komandų pranašumų.
Specialistų trūkumas nesitrauks
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, iki 2030 metų pasaulinėje darbo rinkoje trūks 85 milijonų specialistų. „LinkedIn“ atliktas tyrimas prognozuoja net 150 milijonų naujų darbo vietų atsiradimą technologijų sektoriuje, o „Infobalt“ skaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu trūksta 15 tūkst. IT srities specialistų ir šis trūkumas kasmet didės 2–3 kartus.
Darbo rinkos ypatumai
Pasak J. Abdulajev, verta apžvelgti situaciją per darbdavių ir darbuotojų perspektyvas – stebimos kelios tendencijos, kai kalbama apie tai, kokias savybes ir įgūdžius turi turėti šiuolaikinis specialistas.
„Visų pirma, yra būtini techniniai įgūdžiai ir gebėjimas greitai atnaujinti žinias, gebėjimas dirbti komandoje ir efektyviai komunikuoti bei tarpdisciplininės žinios. Mokėti šias žinias taikyti praktiškai tampa kaip niekada svarbu. Dar vienas pastaruoju metu ypač išryškėjęs svarbus gebėjimas – mokymasis visą gyvenimą“, – teigia ekspertas.
J. Abdulajev taip pat pastebi, kad kartu su darbo rinkos reikalavimais darbuotojams, pasikeitė taisyklės ir darbdaviams. Pasak jo, įmonės turi gebėti greitai prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, kurti unikalią vertę ne tik savo klientams, bet ir darbuotojams. Be to, tuo pat metu įmonės turi išlikti efektyvios, būti inovatyvios kurdamos produktus ir diegdamos naujas technologijas bei pasiūlyti darbuotojui ne tik atlygį, bet ir prasmę darbe, aiškią viziją.
Ateities vadovai turės nuspręsti
Persikeliant į ateities darbo rinkos kontekstą, anot LOGIN pranešėjo, viena iš aktualių krypčių – orientacija į mažas komandas.
„Remiantis Ringelmanno efektu, didėjant komandai individualus asmuo tampa mažiau produktyvus ir įdeda mažiau pastangų atlikdamas užduotį – didelėje komandoje individualūs nariai gali tapti ne tokie efektyvūs ir ne visiškai išnaudoti savo potencialą“, – sako J. Abdulajev. Jis pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje dažnai orientuojamasi į darbuotojų kiekio didinimą, pamirštant, kad daugiau darbuotojų ne visada reiškia efektyvumą. Jis taip pat pateikia JAV kariuomenės pavyzdį, kai specialiųjų operacijų padaliniai sudaromi iš 16 asmenų būrių, kurie gali dalintis į 8 - 6 - 4 žmonių komandas, siekiant efektyvumo. Todėl čia svarbiausia taisyklė – parinkti žmones su tam tikrais bendrais ir specifiniais įgūdžiais.
Kad dirbtų efektyviai, visi ateities įmonių vadovai turės atsakyti į klausimą, kokio dydžio komanda yra reikalinga. Tik taip jie galės atskleisti visą savo įmonės potencialą ir kurti inovacijas, o vėliau – jas plėtoti. J. Abdulajev įsitikinęs, kad tai itin tinka kalbant apie disruptive technologijų kūrimą. Tokiu atveju aktualu atsigręžti į mažas komandas, kurios yra kritinio svarbumo, skatinant mokslą ir inovacijas.
Mažos komandos nauda
J. Abdulajev išskyrė esmines keturias mažos komandos naudas, kurios darbo rinkai ir darbdaviams gali atnešti vertę.
Darbo prasmė – reikėtų suteikti prasmingesnį darbą kiekvienam darbuotojui, tuomet įsitraukimas bus didesnis dėl galimybės lanksčiau rinktis projektus.
Sprendimų priėmimo greitis. Darbo procesai vyks sparčiau dėl mažoje komandoje greičiau priimamų sprendimų ir iš išorės pritrauktų specialistų, o nuolatinės paieškos ir bandymą išspręsti specialistų trūkumą pakeis patikimų partnerių ratas.
Efektyvi gerovė. Žmogiškųjų išteklių specialistai galės labiau fokusuotis į darbuotojų gerovę bei kompetencijų stiprinimą ir taip stiprins įmonės branduolį, išlaikydami aukštą darbuotojų motyvaciją bei gerą savijautą.
Inovacijų kūrimo terpė. Įmonės veiks mažų komandų principu ir bus efektyvios kurdamos inovatyvius sprendimus, kurie keis mūsų pasaulį.