Moka stipendijas, kelionpinigius, tačiau teks atidirbti
Viena „Facebook“ vartotoja teigia, kad jos žiniomis, šiuo metu turintys aukštąjį išsilavinimą gali kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl mokymų ir lengvai persikvalifikuoti.
„Aš baigus ir dirbus vadybininke, administratore, dabar užsimaniau mokytis Web dizaino. Užimtumo tarnyba sutinka apmokėti kursus – 3200 eurų“, – dalijasi ji.
Kita komentatorė taip pat rašo, kad pasinaudojo Užimtumo tarnybos siūlomais kursais ir persikvalifikavo.
„Aš mokiausi, viską kompensuoja. Moka stipendiją ir kelionpinigius. Mano atveju po mokymosi reikėjo atlikti praktiką 4 mėn. ir atidirbti 6 mėn. kažkur pagal specialybę. O jeigu nerandi darbo, tuomet išsiimti individualią veiklą“, – rašo kita komentatorė.
Trečia vartotoja teiraujasi, ką daryti, jei kursų metu paaiškėja, kad profesija nepatinka.
„Per Užimtumo tarnybą nuėjau mokytis, jau praėjo 1 mėn., liko dar 2 mėn. mokytis, profesija man nepatinka, pradėjus mokytis supratau, kad ne mano, tiesiog tamsus miškas. Ar įmanoma nutraukti sutartį?“, – klausia ji.
UT atstovė: ši galimybė suteikiama ir dirbantiems asmenims
Užimtumo tarnybos (UT) atstovė Milda Jankauskienė teigia, kad Užimtumo tarnyba suteikia galimybę mokytis ir įgyti norimą kvalifikaciją ar kompetenciją gyventojams.
„Tokia galimybė suteikiama bedarbiams, siekiantiems įsidarbinti ar pradėti dirbti savarankiškai, bei dirbantiems asmenims, kurie nori patobulinti, pakeisti savo profesiją ar darbą.
Paramos mokymuisi priemonių grupę sudaro profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, stažuotė, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, o nuo 2022 m. liepos 1 d. ir neformaliojo suaugusiųjų švietimas bei aukštos pridėtinės vertės kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimas“, – vardija M. Jankauskienė.
Anot jos, 2022 m. liepos 1 d. patvirtinta naujovė – darbo ieškantys ir užimti asmenys gali įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas pagal profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, įtrauktose į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą.
„Į šį sąrašą įtrauktos kvalifikacijos, kurios atitinka ne žemesnį nei IV Lietuvos kvalifikacijos sandaros lygį, ir jas atitinkančios kompetencijos, susijusios su investavimu į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą bei inovacijas ir su LR Vyriausybės nustatytomis prioritetinėmis Lietuvos MTEPI raidos kryptimis.
Nauja galimybe per pusmetį pasinaudojo jau 1,6 tūkst. asmenų
Šioje naujoje priemonėje per pusmetį jau dalyvavo 1,6 tūkst. asmenų, iš jų – 24,2 proc. sudarė užimti asmenys, siekiantys patobulinti turimą ar įgyti naują paklausią kvalifikaciją arba kompetenciją. Daugiausiai jas siekė įgyti 30-44 m. amžiaus – 56,3 proc. ir jaunimas iki 29 m. – 37 proc.“, – komentuoja pašnekovė.
Pasak M. Jankauskienės, daugiausiai asmenų aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų siekė įgyti informacijos ir ryšių technologijų (1390) ir kompiuterijos (110) srityse.
„Populiariausios profesinio mokymo programos, kurias rinkosi klientai – grafinio dizaino (397), Web dizainas (215), Php programuotojo (175), Front-end (157), programavimas (pritaikymo sritis – duomenų analitika) (120), informacinių sistemų testavimas (70) ir kt.“, – vardija UT atstovė.
Anot jos, darbo ieškantys asmenys naują kvalifikaciją ar kompetenciją gali įgyti, jeigu atitinka Užimtumo įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
„Jei mokymas finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondo lėšomis, asmenys turi atitikti projektų tikslines grupes ir jei su asmeniu sudarytame individualiame užimtumo veiklos plane numatytas dalyvavimas profesiniame mokyme.
Prioritetas tiems, kurie renkasi paklausias profesijas
Pageidaujantys persikvalifikuoti asmenys patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją, tačiau atsižvelgiant į darbdavių poreikį, prioritetas ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas tiems, kurie renkasi paklausias profesijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas“, – aiškina M. Jankauskienė.
Ji pabrėžia, kad mokymuose dalyvaujama tik pagal Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje formalaus ar neformalaus profesinio mokymo sąrašuose nurodytas mokymo programas. Užimtumo tarnybai jas pateikia ir įregistruoja profesinio mokymo teikėjai.
„Užimtumo tarnyba su asmeniu dėl persikvalifikavimo sudaro trišalę arba dvišalę sutartį ir finansuoja mokymo paslaugų išlaidas, bedarbiams moka stipendijas, kompensuoja būtiną sveikatos patikrą, kelionės ir apgyvendinimo išlaidas, jei mokymas vyksta ne asmens gyvenamojoje vietoje.
Programą pabaigęs asmuo per 6 mėnesius turi įsidarbinti arba per 1 mėnesį pradėti savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ir išdirbti ne mažiau nei 6 mėnesius.
Mokymo programų trukmė priklauso nuo norimos įgyti kvalifikacijos ar kompetencijos ir gali trukti nuo kelių savaičių iki daugiau kaip 8 mėnesių“, – dėsto pašnekovė.
Norinčių keisti profesiją kasmet daugėja
M. Jankauskienė teigia, kad 2022 m. paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo ir įgijo naujas ar patobulino turimas kvalifikacijas ar kompetencijas 15,2 tūkst. gyventojų.
„Tai – 2,3 karto daugiau nei 2021 metais. Į visas paramos mokymuisi priemones įsitraukė beveik dukart daugiau vyresnių nei 50 metų, jaunimo iki 29 metų ir neįgalią turinčių asmenų“, – komentuoja UT atstovė.
Ji taip pat pamini, kad daugiausiai įgijo naujas profesijas – 11,9 tūkst. gyventojų.
„Tai – du kartus daugiau nei 2021 m. Darbo rinkai reikalingas profesines kvalifikacijas ir kompetencijas daugiausiai įgijo 30-44 m. asmenys (40 proc.), vyresni 45 metų amžiaus sudarė – 38,3 proc., ilgalaikiai bedarbiai – 19 proc., jaunimas iki 29 m. – 21,8 proc.“, – dėsto pašnekovė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiausiai gyventojų mokėsi pagal transporto paslaugų, paslaugų asmenims, socialinės gerovės bei verslo ir administravimo, švietimo sritims priskiriamas programas.
„Populiariausios profesinio mokymo programos išliko panašios kaip 2021 m. – tai socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka, apskaitininko, sandėlio, slaugytojo padėjėjo modulinės profesinio mokymo programos.
2022 m. profesinio mokymo trumpalaikiai ir ilgalaikiai integracijos rodikliai didėjo apie 7 proc., palyginti su 2021 m. Profesinį mokymą baigę daugiausiai įsidarbino po 6 mėn. – 79,3 proc.“, – teigia M. Jankauskienė.