Į IT sritį pasineria net ir tie žmonės, kurie anksčiau apie tai negalvojo. Apie norą keisti profesiją, pasirinktas aviacijos studijas ir ryžtingą apsisprendimą išbandyti jėgas IT sektoriuje, – žiniasklaidai atsiųstoje informacijoje dalijosi IT įmonės „Devbridge“ (priklausančios „Cognizant Softvision“ kompanijai) programinės įrangos inžinierius S. Bakus.
– Nusprendėte studijuoti aviacijos inžineriją, tačiau šiuo metu dirbate programuotoju?
– IT sritį pasirinkau ne iš karto, mokykloje šioje srityje sekėsi vidutiniškai, tad studijuoti nusprendžiau Aviacijos inžineriją, Kauno Technologijos universitete. Ketvirtame kurse įsidarbinau pagal specialybę ir dirbau Aviacijos Mechaniku. Tik metus išdirbęs supratau, kad šis darbas man nelabai tinka, tad nusprendžiau ieškoti kažko, kas man patiktų.
Taip atsidūriau programuotojams skirtoje akademijoje, kur baigiau mėnesio trukmės programuotojų mokymus (angl. „Full Stack Web Developer“). Ten supratau, kad programavimas galbūt yra tas „kažkas“, ko visada ieškojau. Pabaigęs kursus ir karto ėmiausi ieškoti darbo ir po pusės mėnesio paieškų įsidarbinau pirmojoje darbovietėje, IT įmonėje Kaune. Po kelerių metų darbo patirties šioje įmonėje, galiausiai, keliai susikirto ir su įmone „Devbridge“, ir dabar esu čia.
– O kada ir kodėl supratote, kad aviacijos sritis jums nėra artima?
Jau po vos trijų mėnesio darbo praktikos žinojau, kad vėl tą patį darysiu po mėnesio ir dar po kelių, supratau, kad ši sritis yra skirta ne man. Darbe netrūko monotonijos, o ilgainiui darbo ir studijų derinimo procesas pasidarė labai sudėtingas.
Nuovargis vis labiau sekino, kadangi dieną studijavau, o darbo pamaina visada buvo naktinė. Murzas, tepalai, nuolatinis neišsimiegojimas galiausiai privertė susimąstyti, ar tai tikrai yra tai, ką norėčiau daryti visą gyvenimą. Kai išėjau iš darbo aviacijoje iš karto ėmiau ieškoti kažko naujo. Nors po universiteto aviacijos srityje dirbau vos metus, tačiau to užteko, kad galutinai apsispręsčiau keisti profesiją. Savo sprendimu ypač apsidžiaugiau, kai prasidėjo pandemija. Aš jau buvau pradėjęs naują etapą IT srityje, o aviacijoje viskas sustojo. Tai buvo puikus metas toliau tobulėti ir pabandyti įsitvirtinti technologijų sektoriuje.
– Tačiau technologijų sektoriuje įsitvirtinti taip pat ne visada yra labai lengva. Kodėl pasirinkote būtent programavimo sritį ir kaip pavyko gauti pirmąjį darbą?
– Programavimo sritį atradau iš esmės netyčia. Mokykloje man tai patiko, tik nelabai sekėsi. Tad, kai tik nusprendžiau keisti specialybę, būtent šią sritį ir prisiminiau, ir supratau, kad jeigu įdėsiu labai daug darbo galbūt man turėtų viskas pasisekti. Kai įstojau į programuotojų akademiją, pajutau, kad lūžis įvyko jau pirmąją savaitę.
Jau studijuodamas akademijoje aiškiai supratau, kad programavimas man labai patinka ir pradėjau siekti karjeros būtent šioje profesinėje srityje. Gal banaliai pasakysiu, bet tada ir supratau, kad turint kompiuterį ir gerus technologinius įgūdžius, galima pasiekti tiek daug, įgyvendinti pokytį ne tik savo gyvenime, bet ir sukurti vertę kuriančius sprendimus kitiems. Mane labai motyvavo ir tai, kad akademijoje labai gerai sekėsi. Nors prieš tai nebuvau sukaupęs jokių technologinių žinių, tačiau per vos vieną mėnesį akademijoje labai užsikabinau ir pradėjau domėtis programavimo kalbomis. Darbą irgi pavyko susirasti iš karto po mėnesio laiko trukusių mokymų. Kai tik pradėjau dirbti, daug tobulėjau savarankiškai ir kaupiau žinias vienoje Kauno IT įmonėje, o po dviejų metų nusprendžiau pabandyti kilti ir dar aukščiau.
– Kaip sužinojote apie „Devbridge“ įmonę?
– Apie „Devbridge“ sužinojau iš tuometinio kolegos, kai jis kalbėjo apie projektų įvairovę, įdomias užduotis, technologijų įvairovę ir rotaciją projektuose. Supratau, kad man tai gali padėti patobulėti, o aš nuolat galvoju, o kas bus toliau, ar bus įdomu, ar išmoksiu kažką naujo. Apie šią įmonę ir pats kiek daugiau buvau girdėjęs, todėl nusprendžiau tiesiog aplikuoti ir pabandyti.
Didelių lūkesčių neturėjau, kadangi neturėjau labai daug sukaupęs patirties. Tačiau kai praėjau visus etapus ir gavau darbo pasiūlymą į jaunesniojo programuotojo rolę, tikrai labai apsidžiaugiau, nes sau įrodžiau dar kartą, kad tai – mano sritis, ir kai labai nori viskas gali pavykti.
– Pradėjote nuo jaunesniojo programuotojo rolės ir jau pakilote vienu laipteliu aukštyn. Kaip sekėsi įsitvirtinti įmonėje ir prie kokių projektų šiuo metu darbuojatės?
– Geras įspūdis buvo jau per pirmąjį darbo pokalbį, sulaukiau įdomių klausimų, man paaiškino, kodėl reikia žinoti vis daugiau programavimo kalbų, ką galima su tuo nuveikti. Ir pradėjus dirbti viskas tik pasitvirtino.
„Devbridge“ jau teko darbuotis net prie kelių projektų, pirmasis buvo vidinis įmonės projektas skirtas darbuotojų pietų užsakymams ir jų valdymui. O šiuo metu dirbu prie Jungtinės Karalystės bankinės sistemos projekto. Nors tai yra tik pradžia, bet man jau trejus metus yra įdomiausia tai, kad kiekvieną dieną, turiu galimybę spręsti problemas. Monotonijos nebuvimas ir nauji iššūkiai, tai – kas mane labiausiai veža mano kasdieniniame darbe.
– Jūsų gyvenime svarbią vietą užima ledo ritulys. Kiek metų aktyviai sportuojate, nuo ko viskas prasidėjo?
– Ledo ritulio sportas mano gyvenime atsirado irgi visai įdomiai. Tėvai nuo mažumės norėjo mane leisti į šį sportą, tačiau Kaune tuo metu nebuvo mano amžiaus grupės, tad šią mintį teko apleisti. Po to išbandžiau keletą sporto šakų: rankinį, futbolą, tenisą, tačiau kai jaunesnis brolis pradėjo lankyti ledo ritulį, vėl juo susidomėjau.
Ant ledo mokėjau tik stovėti, ne daugiau, bet kartu su broliu ėjau į treniruotes ir taip daugiau nei 10 metų esu šioje sporto šakoje. Kelerius sezonus teko žaisti ir aukščiausioje lygoje, tačiau intensyvus treniruočių grafikas privertė apsispręsti ar vis dar noriu su tuo susieti savo gyvenimą ir ar norėčiau siekti profesionalaus sportininko karjeros. Vis dėlto pasirinkau mėgautis šia sporto šaka, o save realizuoti darbe.
– Kur šiuo metu žaidžiate? Kaip sekasi suderinti šią veiklą ir intensyvų darbo grafiką IT įmonėje?
– Nesu profesionalus ledo ritulio žaidėjas, nes pradėjau sportuoti gana vėlai: 13-14 metų. Brolis, kita vertus, siekia būti profesionalu, ir jam visai neblogai sekasi, atstovauja U-20 Lietuvos rinktinę bei šiuo metu žaidžia Švedijoje. O aš, kadangi žaidžiu mėgėjų lygoje, treniruotės būna keletą kartų per savaitę, vakarais, o varžybos vykstą kartą per dvi savaites, tad suderinti su darbu problemų nekyla.
– Kokios jūsų profesinės svajonės, ką norėtumėte pasiekti IT srityje?
– IT sritis yra būtent tai, kur norėčiau ir toliau augti kaip specialistas bei tobulėti. Per šiuos kelerius metus jaučiuosi labai patobulėjęs, o ypač, per pastarąjį pusmetį. Jau teko prisidėti prie ne vieno įdomaus projekto, išmokti naujų programavimo kalbų. Kaip ir visi norėčiau pasiekti maksimumą, tik dar nežinau ar tai būtų vadovaujančios pareigos, ar tolesnė karjera kaip technologijų specialisto, programavimo srityje. Manau dar laikas parodys, kuria kryptimi pasisuks mano karjera. Džiaugiuosi, kad komandos vadovas ir visi kolegos padeda man formuoti savo karjeros kelią bei tobulėti bei siekti žinių tose srityse, kuriose jaučiuosi labiausiai užtikrintas.