Tačiau kartais, jau būnant IT srityje, taip ateina supratimas, kad buvo pasirinkta ne ta specializacija. Karolina Narbutaitė, IT įmonės „Cognizant“ jaunesnioji programuotoja yra puikus pavyzdys to, kad nors ir žinai savo kelią, nereikia bijoti jį pakreipti kiek kita vaga.
Studijos buvo sudėtingos
K. Narbutaitė dalijasi, kad po mokyklos baigimo pajuto, jog iš visų studijų krypčių labiausiai domina informatika. Nors 11-12 klasėse nesimokė nei informacinių technologijų, nei fizikos dalykų ir nelaikė jų valstybinių egzaminų, vis dėlto pasirinko informatikos inžinerijos studijas Kauno technologijos universitete.
„Studijos be ankstesnės programavimo patirties buvo sudėtingos, bet labai įdomios, todėl sudėtingumas negąsdino. Antrame kurse sužinojau apie programinės įrangos testuotojo profesiją. Ši profesija mane labai sudomino todėl, kad reikalauja analitinio mąstymo, kruopštumo ir atidumo. Tai tarsi detektyvo darbas, tik tiriamasis subjektas yra kompiuterinė programa. Užpildžiau prašymą dalyvauti minėtoje akademijoje, praėjau atranką ir mane priėmė. Baigus akademiją iš karto įsidarbinti nepavyko, pradėjau ieškoti pradedančiojo lygio darbo pasiūlymų testuotojo pozicijai. Be jokios darbo patirties atrodė sudėtinga rasti norimą darbo poziciją. Radau skelbimą apie kitos įmonės organizuojamą akademiją, todėl nusprendžiau pamėginti sudalyvauti ir dar labiau pagilinti žinias testavimo srityje. Po šios akademijos gavau praktikos pasiūlymą, o po kelių mėnesių darbą pilnu etatu. Prisijungiau prie testuotojų akademijos mokytojų komandos, vedžiau paskaitas studentams, kurie norėjo tapti testavimo srities specialistais. Iš viso testavimo srityje beveik tris metus“, – dalijasi ji.
Vis dėlto, įmonė, kurioje tuo metu dirbo pašnekovė, pranešė apie užsidarymą, o kitas aspektas – ji pajuto, kad labiau domina kūrybiškesnis darbas.
„Supratau, kad noriu daugiau laiko skirti programavimui. Pradėjau savarankiškai domėtis sudėtingesnėmis tinklalapių kūrimui skirtomis technologijomis. Savarankiškai išmokau dirbti su nemokama atvirojo kodo programa „React“. Išbandžiau ir mobiliųjų programėlių kūrimą. Abi sritys labai domino. Man patinka matyti kaip atrodo sukurtas projektas vizualiai ir, kad po to jį galiu parodyti kitiems. Darbe nebuvo užduočių, kurios reikalautų programavimo ar automatizavimo. Pajutau, kad trūksta naujų iššūkių ir tai mane paskatino pradėti galvoti apie perėjimą iš testavimo srities į programavimą. Tuo pat metu pasiekė žinios apie įmonės uždarymą Lietuvoje. Vienaip ar kitaip reikėjo ieškotis naujo darbo, todėl nusprendžiau pasidomėti ir programuotojo darbo pozicijomis“, – apie pirmuosius žingsnius link pokyčių kalba K. Narbutaitė.
Perėjimas truko tris mėnesius
„Pradėjus žiūrėti darbo skelbimus, supratau, kad jaunesniojo programuotojo poziciją susirasti bus sunkiau nei aukštesnio lygio testuotojo, darbo ar praktikos skelbimų pradedantiesiems beveik nebuvo. Netikėtai pamačiau „Sourcery“ akademijos reklamą apie vykdomą priėmimą į Full-Stack programuotojų akademiją su technologijomis, kurias laisvalaikiu mokiausi savarankiškai. Jau buvau dalyvavusi „Sourcery“ akademijoje testuotojams, patirtis padėjo pradėti karjerą testavimo srityje. Nusprendžiau sudalyvauti atrankoje, užpildžiau anketą su motyvacijos laišku, buvau pakviesta laikyti testą, dalyvavau interviu ir sužinojau, kad mane kviečia prisijungti mokytis. Esamą darbo vietą palikti nebuvo taip baisu, kadangi žinojau, kad akademija suteikia neįkainojamos patirties, o geriausius akademijos studentus įmonė kviečia pasikalbėti dėl darbo galimybių. Visos akademijos metu labai stengiausi, kiekvieną dieną mokiausi ir dirbau prie mūsų komandai skirto projekto. Mano tikslas buvo įgyti kuo daugiau patirties programinės įrangos kūrimo srityje“, – kalba pašnekovė.
Ji dalijasi, jog perėjimas iš testuotojo pozicijos į programuotojo užtruko tris mėnesius.
„Nors ir studijavau informatiką, bet kryptingai savarankiškai mokiausi apie metus, gilinausi į įvairias technologijas, kurios nebuvo studijų medžiagos dalimi. Nepavadinčiau perėjimo iš testuotojo į programuotoją labai sudėtingu. Sritis išlieka ta pati, skiriasi užduotys – nuo produkto kokybės užtikrinimo ir klaidų ieškojimo, prie pačio funkcionalumo kūrimo rašant kodą ir stengiantis nepridaryti naujų klaidų (angl. bug). Be to, būdama testuotoja dirbau vienoje komandoje su programuotojais, todėl komandinio darbo ypatumai ir programuotojų užduotys man jau yra gerai pažįstamos. Akademijos mokslų metu sukūrėme projektą nuo nulio, turėjome tik duotą temą, dizainų ir technologijų sąrašą, kurias reikėjo panaudoti. Projekto kūrimas nuo nulio buvo nesudėtingas. Turėjau šiokią tokią baimę, kad pradėjus dirbti programuotoja prie didelių sudėtingų projektų, kurie jau yra sukurti, nesuprasiu esamo kodo ir nemokėsiu jame atlikti reikiamus pakeitimus. Įmonės dažniausiai supranta, kad sritį pakeitęs žmogus turi priprasti prie naujo darbo ir jam duoda paprastesnes užduotis, kurios padeda susipažinti su projektu ir naudojamomis technologijomis. Kolegos taip pat gali pagelbėti, paaiškinti ko nesupranti. Manau, kad viskam yra savas laikas ir testuotojo pozicija buvo labai stipri įžanga į karjerą IT srityje. Dabar pradėjus darbą naujoje įmonėje programuotojos pozicijoje jaučiuosi užtikrintai, žinau, kad visko išmoksiu praktiškai atliekant užduotis“, – įsitikinusi jaunesnioji programuotoja.
Nepastebi, kaip praeina laikas
Pašnekovė teigia, kad sprendimas pereiti į naują IT sritį, ją džiugina – analizavimo ir problemos sprendimo procesas itin įtraukia. O darant kai kurias užduotis net nepastebi, kaip praeina laikas.
„Šiuo metu dirbu jaunesniąja programavimo inžiniere. Iš karto po akademijos buvau pakviesta sudalyvauti darbo pokalbyje. Gavau pasiūlymą prisijungti prie įmonės komandos. Esu Full-Stack programuotoja, dirbu tiek su grafine naudotojo sąsaja, tiek su Back-End logika. Per 2 darbo mėnesius teko susipažinti su 4-5 skirtingais projektais. Komandoje, kurioje dirbu, gausu darbų įvairovės – vieną dieną galiu atlikti užduotį prie vieno projekto, o kitą dieną gauti padirbėti prie kito projekto. O anksčiau įgauta patirtis programinės įrangos testavimo srityje taip pat labai naudinga, padeda numatyti, kur koduojant galėjau padaryti klaidų, galiu pati pasitikrinti ar kodas atitinka reikalavimus ir ar funkcionalumas veikia taip kaip buvo numatyta, prieš perduodant jį testuotojams“, – kalba ji.
Žmogui, kuris taip pat norėtų persikvalifikuoti, ji pataria dalyvauti IT įmonių organizuojamuose renginiuose, seminaruose, mokymuose, kuriuose galima pasikalbėti su savo srities specialistais, pasidomėti, kokių žinių jie tikisi iš praktikantų/jaunesniųjų specialistų ir savarankiškai pamėginti sukurti nesudėtingą projektą. Programavimas ir kiti techniniai dalykai geriausiai išmokstami taikant juos praktiškai.
„Dalyvavimas nemokamose akademijose suteikia neįkainuojamos profesinės patirties, užveda ant kelio ir padeda pradėti karjerą naujoje srityje. Be to, taip iš vidaus susipažįstama su įmone, o įmonė – su būsimu darbuotoju. Jeigu norite persikvalifikuoti, patarčiau nebijoti to daryti. Tai gali užtrukti, bet geriau bandyti žingsnis po žingsnio, nei vėliau gailėtis nepabandžius“, – pataria K. Narbutaitė.
