Tapo archeologijos mokslų daktaru, o tada persikvalifikavo į duomenų inžinierių: sukauptos žinios pravertė

Prieš daugiau nei 18 metų vilnietis Šarūnas Jatautis tvirtai apsisprendė tapti archeologu, todėl ne tik rinkosi bakalauro ir magistro studijas, bet ir nusprendė gilintis į šią sritį trečiojoje pakopoje – doktorantūros studijose Vilniaus universitete.

Vis dėlto įdomus darbas su įvairiais duomenimis bioarcheologijos kryptyje galiausiai Š. Jatautį paskatino pradėti karjerą technologijų sektoriuje. Šiuo metu vyras sėkmingai darbuojasi IT įmonėje „Devbridge“, priklausančioje „Cognizant“ kompanijai, kur gilinasi į duomenų inžinieriaus rolę ir IT produktų kūrimą. Apie karjeros pokyčius ir kelią į technologijų sektorių žiniasklaidai atsiųstame interviu įžvalgomis dalijosi Š. Jatautis.

– Archeologijos studijas Vilniaus universitete įvardijate kaip pirmąjį ir reikšmingą profesinį etapą. Kas lėmė jūsų sprendimą studijuoti archeologiją?

– Sprendimas buvo padarytas jau kiek daugiau nei prieš 18 metų, todėl tiksli motyvacijos priežastis jau po truputį pasimiršta. Tačiau bandant save prisiminti iš to laikotarpio perspektyvos – archeologija atrodė kaip įdomi, egzotiška sritis, kurios vaizdinį sąlygojo ir skaitytos knygos apie 19 a. pab. ir 20 a. pr. didžiuosius archeologinius atradimus bei ,žinoma, išskirtinis archeologo įvaizdis populiarioje kultūroje.

Pirmasis mano karjeros etapas buvo studijos. Studijavau archeologiją ir nuo trečiojo bakalauro studijų kurso nusprendžiau pasirinkti žmonių bioarcheologijos specializaciją. Mano pagrindinė užduotis buvo analizuoti duomenis, gautus tiriant seniai mirusių žmonių palaikus (amžiaus, lyties, ligų nustatymas, osteometriniai matavimai), kurie, derinant su kitais archeologiniais, istoriniais ir kitais duomenimis buvo pagrindas tiriant praeities laikų demografinę ir epidemiologinę situaciją. Taigi, norint tikrinti hipotezes ir daryti apibendrinančias išvadas, pagal „probleminius“ praeities laikų duomenų imtis, paskatino mane susikoncentruoti į statistiką.

– Įgijote archeologijos mokslų daktaro laipsnį. Kodėl nusprendėte gilintis būtent į bioarcheologijos šaką?

– Pirminė motyvacija – tai atsiveriančios galimybės dirbti su įvairiais „nestandartiniais“ duomenimis, „nestandartinėje“ aplinkoje. Doktorantūros metu didžiąją laiko dalį praleidau dirbdamas su matematikos ir statistinės demografijos specialistais Vokietijoje. Tai man padėjo suprasti, kad mane domina įvairūs duomenys ir jų analizė, ir aš nenoriu prisirišti prie konkrečios srities (pavyzdžiui, vien tik archeologijos) ir jos duomenų.

Todėl pradėjau darbuotis už akademijos ribų – vienoje rinkos tyrimų kompanijoje demografinių ir ekonometrinių prognozių kūrimo srityje. Vėliau perėjau į įmonę, bankinio sektoriaus komandą, kur pradėjau dirbti su „didžiaisiais duomenimis“. Ten man atsivėrė didesnės galimybės mokytis, kaip reikalingus didžiulius duomenų resursus saugoti, apdoroti bei pritaikyti sudėtingesnius mašininio mokymosi (ML) algoritmus, kuriant finansines įžvalgas.

Toliau sekė darbas viename Londono startuolyje, kur buvau atsakingas už duomenų mokslo sritį. Kadangi duomenų komanda buvo labai maža – atsakomybės natūraliai išsiplėtė. Ir galiausiai, norėdamas plėsti savo duomenų inžinerijos ir konsultavimo žinias bei galimybes dirbti su aukštos kvalifikacijos žmonėmis, atėjau dirbti į IT įmonę „Devbridge“.

– IT įmonėje, dirbant duomenų analitiku, nemažai tenka gilintis ir į programavimo sritį. Kaip sekėsi perprasti technologijų sektoriaus specifiką, priprasti prie naujos rolės?

– Norėjau plėsti duomenų inžinieriaus kompetencijas ir duomenų platformos priežiūros konsultavimo žinias. Kalbėdamasis su įmonės „Devbridge“ būsimaisiais kolegomis jau atrankos metu, supratau, kad mano ir mano dabartinės darbovietės komandos norai ir vizijos sutampa. Todėl nedvejojau dėl savo pasirinkimo. Iš dabartinių laikų perspektyvos matau, kad mano pagrindinė domėjimosi sritis yra duomenys ir jų kuriama vertė.

Tarp sukuriamos vertės ir tam reikalingų duomenų egzistuoja ciklinis ryšys, o šios sąsajos įgyvendinimas reikalauja serijos veiksmų, todėl ir specifinių žinių. Dabartinė karjeros stadija – konsultavimas ir inžinieriaus rolė – yra būtini šioje „vertės-duomenų“ sąsajoje. Dabar pasaulyje matoma tendencija ar problema, kai kuriant duomenų produktus ir duomenis kaip produktą ( angl. „data as a product“) ir nesilaikant esminių pagrindų, gaunami nepatenkinami rezultatai. Inžineriniai sprendimai ir efektyvus konsultavimas yra kertiniai aspektai, norint to išvengti.

Todėl dabar ir esu šioje rolėje. Skirtingu gyvenimo etapu, skirsčiau dėmesį skirtingose „vertės – duomenų“ sąsajos sekos vietose. Todėl apibendrinant, mano karjeros pokyčiai yra susiję su svarbos perskirstymo šioje sekoje.

– Esate sukaupęs nemažai įvairios darbo patirties duomenų analitikos, programavimo ir kitose srityje, bet kas nulėmė, kad nusprendėte pradėti dirbti būtent technologijų sektoriuje? Kiek laiko užtruko persikvalifikavimo, naujų žinių, reikalingų, kuriant IT produktus, įgijimas?

– Mano dabartinė rolė – vyresnysis duomenų inžinierius. Kaip minėjau „vertės-duomenų“ sekoje yra daug reikalingų žingsnių, kurie reikalauja specifinių žinių. Laikui bėgant koncentravausi į skirtingas sekos vietas. Todėl man „persikvalifikavimas“ nėra perėjimas iš vienas srities į kitą, visiškai nesusijusią sritį.

Procesas yra nuolatinis ir nėra „baigtas“, kol kas visas mano profesinis kelias buvo susijęs vien tik su duomenimis. 11 metų dirbau su specifiniais duomenimis studijų metu, tai buvo biologiniai, archeologiniai, istoriniai ir demografiniai duomenys. Taip pat ir darbas su demografiniais, socio-ekonominiais, finansiniais duomenimis pirmaisiais trejais metais verslo srityje (iš ekonometrijos ir duomenų mokslo pusės).

Taip pat trejus su puse metų darbavausi minėtame Londono startuolyje, kur dirbau su įvairiais duomenimis ir įgavau daugiau žinių ne tik duomenų moksle, bet ir duomenų inžinerijoje. Noras dirbti su duomenų inžinerija ir visos duomenų platformos kūrimu bei konsultavimu man yra natūrali seka, norint daugiau prisidėti prie to, kad galiausiai duomenys padėtų kurti aukštą vertę klientams, įgalinant juos priimti dar geresnius sprendimus. Taigi, mano persikvalifikavimo sprendimai yra paremti pasveriant turimas žinias bei galimą specifinių sričių ateities naudą įgyvendinant šiuos tikslus.

– Ar vis dar pavyksta ir akademinei veiklai skirti laiko, galbūt dėstote ar esate įsitraukęs į akademinį pasaulį kitaip?

– Apibrėžkime įsitraukimą į akademinį pasaulį, kaip darbą moksliniuose projektuose, mokslinių straipsnių rašymą ir dėstymą. Tokiu atveju, man tai nebėra pastovus ir aktyvus procesas – atsirandant papildomam laikui ir įdomiems pasiūlymams ar projektams, prisijungiu trumpam laikui. Tačiau dabartinėje gyvenimo stadijoje – tai nebėra mano prioritetas. Perskirsčiau prioritetus. Šeima ir intensyvus bei įdomus darbas IT kompanijoje man šiuo metu yra svarbiau.

– Prie kokių projektų šiuo metu darbuojatės „Devbridge“ ir kas jums yra įdomiausia kasdieniniame darbe? Ką norėtumėte pasiekti IT srityje?

– Įmonėje darbuojuosi pirmuosius mėnesius, tačiau jau teko įsitraukti į kelis sudėtingus projektus, kurioje dirba aukštos kvalifikacijos žmonės ir yra kuriamas aukštos vertės produktas klientams. Tai man ir yra įdomiausia dalis. Artimiausiu metu planuoju gilintis į duomenų inžineriją ir duomenų platformos architektūros kūrimą, implementaciją, ir konsultavimą. Taip pat noriu sėkmingai darbuotis su įvairiais klientais ir jų projektais, padedant įgyvendinti jų išsikeltus tikslus.