Žaidimų industrija
Kompiuteriniai žaidimai yra kur kas daugiau nei hobis – tai gali tapti ir perspektyvia karjera. Šią sritį pasirinkusieji džiaugiasi galėdami prisidėti prie žaidimų kodų ir dizaino kūrimo bei pajuokauja, kad ir žaisti jiems pasirinkus šią profesiją sekasi geriau.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 72 žaidimų kūrimo kompanijos, o metinė apyvarta, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos teigimu, siekia 175 mln. eurų. Beje, panašią sumą sugeneruoja ir išplėtotas lazerių sektorius.
Pasak Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovo Gedimino Tarasevičiaus, žaidimų industrijoje Lietuvoje dažnai susiduriama su darbuotojų trūkumu – vienai įmonei reikia bent 5-10 žmonių.
„Žaidimų industrijos susidomėjimas Lietuva yra didelis, bet reikia ruošti daugiau specialistų. Bet kuri užsienio įmonė, ateinanti į Lietuvą, skaičiuoja, ar pakaks čia žmonių plėtrai“, – pasakojo G. Tarasevičius.
Šiuo metų žaidimų industrijoje Lietuvoje dirba apie pusantro tūkstančio žmonių, tačiau galėtų dirbti ir kur kas daugiau. G. Tarasevičius yra sakęs, kad ši sritis Lietuvoje galėtų augti bent ketvirtadaliu ir iškart sukurti mažiausiai tūkstantį naujų darbo vietų.
Kompiuterinių žaidimų kūrėjai ruošiami visuose trijuose Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje: Vilniaus verslo kolegijoje, Mykolo Romerio universitete bei Socialinių mokslų kolegijoje.
Šiai industrijai trūksta programuotojų, dailininkų, dizainerių, rinkodaros ir kitų specialistų. Lietuvoje dirbančių profesionalų atlyginimas viršija 3,7 tūkst. eurų.
Kibernetinis saugumas
Visame pasaulyje jau dirba per 4,2 mln. kibernetinio saugumo specialistų – tai 700 tūkst. daugiau nei metais anksčiau. Šios srities profesionalus samdo ne tik technologijų kompanijos – kad apsaugotų sistemas nuo įsibrovėlių, juos įdarbina valstybės institucijos, universitetai, kritinės infrastruktūros bendrovės, medicinos įstaigos, elektroninės prekybos parduotuvės ir daugybė kitų organizacijų.
Tarptautinės kibernetinio saugumo specialistus vienijančios organizacijos (ISC)² teigimu, pasaulyje jau trūksta daugiau nei 3 mln. profesionalų. Technologijų milžinė „Microsoft“ skaičiuoja, kad iki 2025 metų šis skaičius dar išaugs iki 3,5 mln.
Trūkumą itin jaučia ir Lietuvos įmonės. Asociacijos „Infobalt“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje trūksta apie 14 tūkst. informacinių technologijų (IT) specialistų, o per ateinantį dešimtmetį šis skaičius gali išaugti trigubai.
„Tai ne tik patraukli sritis, bet ir užtikrinta darbo vieta. Nedarbo lygis beveik dešimt pastarųjų metų buvo lygus nuliui. Tai galimybių gausa pasižyminti darbo sritis, kurioje visada yra vietos augti profesiniu atžvilgiu“, – teigė LCC tarptautinio universiteto verslo plėtros vadovė Aistė Motekaitienė.
Lietuvoje kibernetinio saugumo studijas siūlo Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilnius Tech universitetas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir Kauno kolegija. Beje, pastarosios siūloma Kibernetinės sistemos ir saugos programa užima pirmąją vietą 2022 metais sudarytame kolegijų studijų krypčių reitinge.
Tapti kibernetinio saugumo specialistu niekada nevėlu. Tokią galimybę siūlo Klaipėdoje įsikūręs LCC tarptautinis universitetas, kuris, bendradarbiaujant su „ThriveDX“ pasauline kibernetinio raštingumo kompanija, rengia intensyvius 3 arba 6 mėnesių trukmės kibernetinio saugumo kursus. „Ši programa puikiai tinka norintiems persikvalifikuoti ir pakeisti savo karjeros kryptį“, – teigė A. Motekaitienė.
Pasak jos, tai unikali programa Lietuvoje. Kurso dalyviai mokomi praktinių įgūdžių, o studijas galima derinti su turimu darbu. „Į šią sritį gali ateiti žmonės su įvairiausia patirtimi. Svarbiausia norėti, turėti motyvacijos ir siekti įsisavinti naujas žinias“, – pasakojo pašnekovė.
Fintech
Finansinių technologijų įmonių plėtros nesustabdė nei pandemija, nei karas, nei besikeičiantys vartotojų lūkesčiai. Technologijos užima itin svarbią vietą finansų sektoriuje ir per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakeitė šio sektoriaus siūlomus produktus bei paslaugas.
Šiuo metu finansų technologijų sektorius – vienas sparčiausiai besivystančių, pritraukiantis milžiniškų investicijų ir sukūręs šimtus „vienaragių“ visame pasaulyje.
Fintech atstovai talentus į savo įmones vilioja žadėdami dinamišką darbą – sektorius yra jaunas, sparčiai augantis ir nuolat besikeičiantis. Fintech darbuotojui tai reiškia nuolatinį profesinį tobulėjimą ir galimybes prisidėti prie inovacijų bei naujų produktų.
Debesų kompiuterija; skaitmeninis parašas, įgalinantis nuotolinį klientų pažinimą, sąskaitų atidarymą, sutarčių pasirašymą; robotizacija, leidžianti automatizuoti veiklos procesus; blokų grandinių technologija (angl. blockchain); paskirstytos duomenų bazės (angl. distributed ledger technology, DLT), kurios leidžia kurti naujus verslo modelius; dirbtinis intelektas (DI), kurio pagalba kuriami rizikų vertinimo modeliai – visa tai patenka į fintech apibrėžimą.
Tarp specialistus ruošiančių aukštųjų mokyklų – Vilnius Tech universitetas (finansų inžinerijos studijos), Vilniaus verslo kolegija (programavimas ir finansinės technologijos) ir Vilniaus universiteto Kauno fakultetas (finansų technologijos).
Kaune taip pat siūloma ir specializuota papildomo ugdymo programa „SKILLed FinTech“, skirta Kauno technologijos universiteto studentams, norintiems įgyti stiprias finansų technologijų srities kompetencijas šalia savo pasirinktų studijų programų.
Startuoliai
Startuolių sektorius Lietuvoje ir toliau muša rekordus – beveik 800 įmonių vien per ketvirtą ketvirtį sumokėjo beveik 68 mln. eurų mokesčių. Tai net trečdaliu daugiau negu praėjusių metų antrąjį ketvirtį. Sparčiai didėja ir darbuotojų skaičius, kyla atyginimai. Vidutinis startuolių mokamas darbo užmokestis viršija 3 tūkst. eurų, dešimtyse įmonių darbuotojai gauna ir per 5 tūkst. eurų.
„Talentų poreikis yra didžiulis. Ne vienas startuolis atvirai sako, kad plėtrą stabdo tik specialistų trūkumas. Jeigu norime ir toliau sparčiai auginti Lietuvos ekonomiką, turime stiprinti švietimo sistemą, ugdyti šiandienos poreikius atliepiančias kompetencijas ir gebėjimus, didinti šalies patrauklumą talentų iš užsienio akyse“, – sakė daugiau nei 40 startuolių vienijančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė.
793-iuose Lietuvoje aktyviai veikiančiuose startuoliuose dirba 16,3 tūkst. žmonių – penktadaliu daugiau nei praėjusiais metais.
Kad žengti į dinamišką ir perspektyvią rinką būtų drąsiau, aukštosios mokyklos siūlo vis daugiau startuolių rengimo programų. Pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas šįmet pristatė naują bakalauro studijų programą „Startuolių kūrimas ir valdymas“. Studentams žadama galimybė gauti net 25 tūkst. JAV dolerių finansavimą startuolio ar verslo idėjos vystymui. Startuolių rengimo studijas siūlo ir Vilniaus universiteto Verslumo mokykla, Kauno kolegija bei ISM Aukštoji mokykla.
Lietuva gali didžiuotis net keliais itin sėkmingais startuoliais-vienaragiais (vertė virš 1 mlrd. eurų) – drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ bei kibernetinės saugos sprendimų bendrovė „Nord Security“, visai neseniai įvertinta 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Kalbos apie galimą ekonominę žiemą lėmė, kad pasaulio technologijų bendrovės lėtina augimo tempus. Tačiau, I. Langaitės teigimu, nerimauti nereikėtų. „Ilgojoje perspektyvoje aukštos pridėtinės vertės sektoriuje veikiančių įmonių, gebančių kurti inovatyvius technologinius produktus, poreikis tikrai nemažės“, – įsitikinusi pašnekovė.
Mėlynoji ekonomika
„Mūsų namai dega“, – 2019 metais pasakė klimato aktyvistė Greta Thunberg. Besidomintiems aplinkosauga verta atkreipti dėmesį į mėlynąją ekonomiką. Šio sektoriaus plėtra tiek Lietuvoje, tiek Europoje vyksta sprendžiant opiausius vandenyno klausimus – didelę taršą, išteklių eikvojimą, rūgštėjančių vandenų ir didėjančių vadinamųjų mirties zonų problemą. Jau veikiantys jūriniai verslai vis daugiau dėmesio skiria priemonių ir procesų, mažinančių taršą bei skatinančių tvarumą, diegimui.
Mėlynoji ekonomika taip pat perspektyvus sektorius naujam ambicingam verslui kurti. Puikus to pavyzdys – „Inobiostar“ startuolis, sukūręs unikalią technologiją naftos teršalų neutralizavimui jūroje ir uosto akvatorijoje. „TechHub“ programoje idėja buvo pripažinta tarp TOP-5 geriausių.
„Kuriami produktai – aerogelis – iš popieriaus atliekų pagamintas naftos teršalų sorbentas ir natūralios kilmės sorbentas – šiaudai su naftą skaidančiais mikroorganizmais priskiriami perspektyviai mėlynųjų biotechnologijų sričiai. Jų pagrindas – iš Baltijos jūros išskirtų naftą skaidančių mikroorganizmų panaudojimas“, – pasakojo kuriamos biotechnologijos mokslinės grupės vadovė Tatjana Paulauskienė.
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų institutas susidomėjusiems mėlynąja ekonomika siūlo biologijos ir jūros technologijos, hidrologijos ir okeanografijos, ekologijos ir aplinkotyros bei jūrų hidrologijos studijų programas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija ruošia bioekonomikos verslo vadybos specialistus.
Įsilieti į mėlynosios ekonomikos vystymągali ne tik bakalauro ar magistro studijas pabaigusieji. Jau kelerius metus gyvuoja „Blue Growth Leaders Academy“ programa, kuri kasmet suburia verslo, savivaldos, akademinio pasaulio atstovus. Susidraugauti su jūra programos dalyviai mokosi ne tik klausydami pripažintų dėstytojų-praktikų paskaitų, bet ir kurdami bendrus projektus.