Žvelgiant Europos rinkos kontekste, startuolių pritrauktos rizikos kapitalo investicijos šiemet, palyginus su 2022 m., turėtų mažėti beveik perpus, iki 41 mlrd. eurų, kai pernai startuoliai pritraukė 75,4 mlrd. eurų, praneša rizikos kapitalo bendrovė „Atomico“. Tyrėjai patvirtina, kad tik Lietuva, Rumunija ir Liuksemburgas eina prieš srovę ir fiksavo startuolių pritrauktų investicijų prieaugį – Lietuvoje tam svarbiausią įtaką padarė 2 stambiausios investicijos.
„Be to, Lietuvos startuolių ekosistema išsiskiria kitų šalių kontekste, nes pagrindinis jos augimo šaltinis yra savas kapitalas ir savos jėgos – galima lanksčiau prisitaikyti prie naujos realybės, kurioje šiandien gyvename. 2023-ieji startuoliams nebuvo nei lengvi, nei ramūs, nors ryškių pasiekimų taip pat netrūko. Vis dėlto tai tikrai nereiškia, kad visus iššūkius aplenkėme“, – vertindama besibaigiančius metus sako asociacijos vadovė Inga Langaitė.
Kalbėdama apie artėjančius 2024-uosius, didžiausiu iššūkiu Lietuvos startuolių sektoriaus augimui ji įvardija talentų trūkumą – dar iki 2025 m. tik informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje veikiančios įmonės pasiruošusios įdarbinti mažiausiai 7,6 tūkst. specialistų, antra tiek, kiek įdarbina dabar, atskleidė daugiau nei 120-ies IRT sektoriaus darbdavių tyrimas.
Kokie buvo Lietuvos startuolių 2023-ieji?
Bendros investicijos į Lietuvos startuolius šiemet jau viršija 297 mln. JAV dolerių arba 273 mln. eurų ir yra 5 proc. mažesnės nei pernai, kai ši suma siekė 286 mln. eurų per pirmuosius 11 metų mėnesių (293 mln. eurų per metus). Didžiausias investicijas, po 100 mln. JAV dolerių, į Lietuvą šiemet pritraukė antrasis vienaragis, kuriantis kibernetinio saugumo produktus, „Nord Security“ ir „Surfshark“, bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderis „PvCase“. 55 mln. JAV dolerių šiemet iš viso pritraukė ir Vilniuje inžinerijos centrą turintis JAV startuolis „CastAI“, vystantis dirbtiniu intelektu paremtą debesijos platformą.
Pasak I. Langaitės, žvelgiant į šiuos skaičius, reikia įvertinti, kad ne visi sandoriai yra vieši, o ir metai dar nesibaigė. Be to, pritrauktos investicijos – svarbi, tačiau tik viena iš startuolių ekosistemos sėkmės įrodymo dedamųjų, optimistinių ženklų Lietuvoje pastebima ir daugiau.
„Jei žvelgtume į ilgalaikę perspektyvą, per pastaruosius 5-erius metus Lietuvos startuoliuose dirbančių talentų skaičius augo daugiau nei 3 kartus (2018 m. III ketv. – 5,5 tūkst., 2023 m. III ketv. – 17,8 tūkst.), o sumokėtų mokesčių suma – daugiau nei 5 kartus (2018 m. III ketv. – 17,3 mln. eurų, 2023 m. III ketv. – 92,6 mln. eurų). Startuolių sektorius Lietuvoje auga ir stiprėja, kaip ir jo sukuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikos augimui“, – pabrėžia ji.
Vienais ryškiausių Lietuvos startuolių ekosistemos pasiekimų 2023-aisiais I. Langaitė taip pat įvardijo oficialiai pripažintą trečiąjį šalies vienaragį „Baltic Classifieds Group“, Vilniuje atidarytą technologijų miestelį „Cyber City“, kuriame gali dirbti 3 tūkst. žmonių, pirmą kartą net 12-os startuolių kartu organizuotą visuotinį nacionalinį IT egzaminą bei realybe tampantį „Tech Zity Vilnius“ projektą, kuris pritraukė ir daug užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Lietuvos startuolių asociacijos duomenys rodo, kad šiandien 7 iš 10 startuolių Lietuvoje dirba su paslaugomis, skirtomis verslui (B2B). Didžiausia dalis arba 25 proc. startuolių veiklą vykdo verslui skirtos programinės įrangos srityje, toliau rikiuojasi produktai ir paslaugos, susijusios su finansinėmis technologijomis, sveikatingumu. Didžiausia komandų plėtra Lietuvoje numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų srityse. Atsižvelgiant į stebimas tendencijas, stabiliai kyla ir Lietuvos startuolių darbuotojams mokami atlyginimai – 2023 m. III ketv. duomenimis, vidutinis atlyginimas startuolių sektoriuje siekia siekia 3,8 tūkst. eurų iki mokesčių, per metus augo 12 proc. arba 400-ais eurų.
Kas laukia 2024-aisiais?
Kalbėdama apie artėjančius 2024-uosius, pagrindiniu iššūkiu I. Langaitė įvardija aukštos kvalifikacijos talentų trūkumą. Tyrimo „IRT specialistų poreikis ir darbo rinkos prognozė Lietuvoje“ metu apklausti darbdaviai nurodė, kad iki 2025 m. planuoja pasamdyti apie 1,4 tūkst. Back-End programuotojų, maždaug 1 tūkst. Front-End programuotojų, iki 1 tūkst. DevOps inžinierių. Trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros, UI/UX specialistų.
„Ką turime daryti, kad pasiektume labai realius ir visos visuomenės augimui reikalingus pokyčius? Ne tik garsiai ir sistemingai apie tai kalbėti, bet ir atkreipti dėmesį į turimus skaičius ir pagaliau priimti galbūt nepatogius, sunkius, tačiau strategiškai svarbius sprendimus. Vienaragiai griauna nusistovėjusias normas, pristatydami naujus produktus, paslaugas ar verslo modelius, kurie iš esmės keičia vieną sektorių po kito – tai netrunka virsti apčiuopiamais ekonominiais rezultatais. Daugelio šalių, kurių startuolių ekosistemos suklestėjo, sėkmė remiasi į tai, kad jie tapo traukos centru talentams – dirbantiems IT, kuriantiems startuolius, investuotojams. Nors Lietuvoje ir turime daug koncentruoto talento, to nepakaks. Pasaulis yra ant permainų slenksčio, todėl turime skubėti sukaupti kuo daugiau esminio turto, kurio galime – intelekto. Startuolių industrija Lietuvoje stiprėja ir auga, todėl turime užtikrinti, kad numatomą potencialą pateisinsime“, – pabrėžia I. Langaitė.
Minėto tyrimo metu darbdaviai nurodė, kad iki 2025 m. specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu (DI) bei mašininiu mokymusi paremtus sprendimus taps kritiškai svarbūs. Savo ruožtu „Crunchbase“ analitikų duomenys rodo, 1 iš 5 naujų vienaragių šiemet veiklą vykdo dirbtinio intelekto srityje. Produktus čia aktyviai kuria ir lietuviai.
„Rinkos korekcijoms reikia laiko, tačiau galiu užtikrinti, kad tikrai liekame startuolių eroje. Technologijų svarba mūsų kasdieniame gyvenime, kapitalas investuotojų rankose tik didėja, nemažėja ir ambicingų žmonių, kurie turi motyvacijos pasiekti daugiau. Maža to, šiandien verslo kūrimui reikalingos galimybės dar niekada nebuvo tokios prieinamos. Verslai, sugebėję išlikti net ir krizių laikotarpiu, turi tendenciją iššauti aukštyn kartu su ekonominiu pakilimu, todėl startuolių kūrėjams labai noriu palinkėti kantrybės. Lietuvos startuoliai atsargiai vertina rizikas, perdėlioja verslo vystymo planus, nes prognozuoti, kaip situacija toliau klostysis, nėra lengva. Vis dėlto kol kas nepanašu, kad ir paskutinio šių metų ketvirčio rezultatai, kuriuos turėsime jau 2024-ųjų pradžioje, labai sukrės“, – prognozuoja I. Langaitė.