Kaip teigia Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Lietuvos startuolius jungiančios asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė, sėkminga Lietuvos ateitis yra tiesiogiai susijusi su aukštos pridėtinės vertės ekonomika, kurios didelę dalį sudaro technologijomis grįsti sparčiai augantys verslai.
„Naujausi ES „Digital Decade“ ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje informacijos ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius yra mažesnis nei ES vidurkis: 2023 m. – 4,4 proc., ES vidurkis – 4,6 proc., nepaisant į šalį plūstelėjusių talentų iš Ukrainos, Baltarusijos (2022 m. – 3,8 proc.). IRT sektoriuje Lietuvoje šiandien sukuriama 5,1% BVP.
Palyginimui, technologijų sektorius Izraelyje jau šiandien yra šalies ekonomikos pagrindas, kuriantis apie 18 proc.; Izraelyje technologijų sektorius įdarbina 14 proc. dirbančiųjų, sumoka apie 30 proc. nuo visų surenkamų pajamų mokesčių ir generuoja apie 50 proc. eksporto pajamų“, – teigia ji.
2023 m. pabaigoje startuolių asociacija atliko per 120-ies IRT darbdavių tyrimą, kuris parodė, kad Lietuvai trūksta talentų, galinčių kurti aukštą pridėtinę vertę ir prisidėti prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo – apklaustos įmonės buvo pasiruošusios įdarbinti antra tiek IT specialistų, kiek jų minimose įmonėse šiandien dirba.
„Didžiausia komandų plėtra numatoma kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo ir telekomunikacijų srityse veikiančiose įmonėse. Paklausiausi šiandien yra programuotojai ir infrastruktūros inžinieriai, trūksta ir analitikų, skaitmeninės rinkodaros specialistų. Trūksta talentų, galinčių kurti ir globaliai komercializuoti aukštos pridėtinės vertės technologijų produktus“, – teigia G. Verbickaitė-Bačiulienė.
Anot jos, svarbiausiomis ateities kompetencijomis įmonės įvardijo vartotojo sąsajos ir patirties dizaino (UI/UX), infrastruktūros inžinerijos bei tinklalapių kūrimo žinias.
„Iki 2025 m. specialistų gebėjimai taikyti ir kurti dirbtiniu intelektu bei mašininiu mokymusi paremtus sprendimus taps kritiškai svarbūs, kaip ir mokėjimas dirbti su infrastruktūra, didžiaisiais duomenimis, dizainu.
Apklaustieji pripažįsta, kad iki 2025 m. sunkiausia bus rasti reikiamos kvalifikacijos sistemų architektų, programuotojų, o kartu ir infrastruktūros inžinierių. Į sunkiausiai užpildomų pozicijų viršūnę taip pat pateko duomenų mokslininkai, inžinieriai, technologijų vadovai“, – teigia ji.
Pasak G. Verbickaitės-Bačiulienės, šiandien vien tik asociacijos „Unicorns Lithuania“ nariai ieško per 400 darbuotojų: IT specialistų, produktų vadovų, rinkodaristų ir pan.
„Vidutinis atlyginimas Lietuvos startuolių sektoriuje 2024 m. II ketv. siekė 4,5 tūkst. eurų iki mokesčių – tai dvigubai daugiau už vidutinį atlyginimą šalyje. Be to, didesnį nei 5 tūkst. eurų iki mokesčių atlyginimą 2024 m. II ketv. mokėjo beveik 60 startuolių, o šiuo metu yra atvirų darbo pozicijų, kur siūlomas ir 10 tūkst. eurų užmokestis“, – pabrėžia ji.
Anot jos, priešingai nei tradiciniai verslai, startuolių ekosistema nėra paremta gamtos resursų eksploatavimu ar brangios infrastruktūros poreikiais, todėl lokacija savaime nėra lemiamas veiksnys startuolio kūrimosi vietos pasirinkimui.
„Šiame kontekste Lietuvos neišnaudotas potencialas yra akivaizdus – Lietuvos startuolių bendra vertė tebėra dvigubai mažesnė negu, pavyzdžiui, Estijos (atitinkamai, 13,78 mlrd. Eur ir 27,6 mlrd. Eur).
Siekiant užtikrinti sparčią sektoriaus plėtrą, talentų pritraukimas yra kritiškai svarbus – Lietuva turi agresyviai konkuruoti dėl talentų su kitomis šalimis ir prioritetą skirti švietimo kokybės gerinimui“, – teigia Lietuvos startuolių asociacijos vadovė.