„Baltijos šalys, vertinant pagal vienam gyventojui tenkantį startuolio pritrauktą kapitalą, artėja prie Jungtinės Karalystės ir Šiaurės šalių, – sako Marijus Andrijauskas, „FIRSTPICK“ partneris. – Nors 2023 m. antroje pusėje Baltijos šalyse reikšmingai padaugėjo investicijų į startuolius, A raundų finansavimas vis dar yra vangus. Tuo tarpu finansavimas ankstyvoje stadijoje išlieka stabilus, o dideli skirtumai tarp startuolių įverčių ir raundų dydžių byloja apie Baltijos šalių gebėjimą prisitaikyti prie rinkos sąlygų“.
Iš viso Baltijos šalių startuoliai II 2023 m. pusmetį pritraukė 540,2 mln. Eur – beveik triskart daugiau nei pirmąjį (190,2 mln. Eur). Estija ir toliau išliko lydere beveik visose kategorijose, įskaitant investicijas į ankstyvos stadijos ir A raundus.
Vis dėlto pagal pritrauktą kapitalą Lietuva buvo pirma. Minėtų rizikos kapitalo fondų duomenimis, II 2023 m. pusmetį 23 Lietuvos startuoliai pritraukė 262 mln. Eur, 38 Estijos – 243,5 mln. Eur, 19 Latvijos – 34,7 mln. eurų.
„Baltijos šalių startuolių ekosistema ir toliau demonstruoja gerus rezultatus: daugėja kapitalo injekcijų augimo stadijoje, investuotojų paklausa regione išlieka, nors startuolių įverčiai vis dar yra sumažėję. Pritrauktu kapitalu ypač išsiskiria Lietuva, kurioje matyti rinkos branda“, – apžvalgos rezultatus komentuoja Andris Berzins, „Change Ventures“ partneris.
Investuotojai – išrankūs
Lietuvoje 2023 m. antroje pusėje didžiausias investicijas gavo vienaragis, kibernetinio saugumo bendrovė „Nord Security“, ir saulės parkų projektavimo programinę įrangą kurianti „PVcase“. Abi šios įmonės pritraukė po 100 mln. Eur.
Tokios stambios Lietuvos startuolių kapitalo injekcijos lėmė, kad investicijos į brandesnius, augimo stadijos startuolius, pernai II pusm. buvo gerokai didesnės ir visose Baltijos šalyse. Jos sudarė 425,7 mln. Eur ir, lyginant su pirmuoju, išaugo 5 kartus.
Gerokai sunkiau finansavimą gauti pavyko A stadijos startuoliams - jų pritrauktos investicijos 2023 m. II pusm. sudarė 30,7 mln. Eur. Tiek pirmą, tiek antrą 2023 m. pusmečius fiksuota tik po 4 A raundų investicijas, kai per visus 2022 m. metus jų buvo 21.
Kapitalą atsargiau investuotojai dalino ir kai kuriems ankstyvos stadijos startuoliams, pirmenybę teikdami brandesnėms bei mažiau rizikingoms įmonėms.
Ši tendencija lėmė, kad ankstyviausios (angl. pre-seed) stadijos investicijų sumažėjo nuo 22,7 iki 14,6 mln. Eur, vis dėlto ankstyvos (angl. seed) stadijos investicijos padidėjo ir sudarė 69,2 mln. Eur.
