Kaip lietuvių startuolis naujus vaistus padės atrasti: įsiterpė tarp algoritmo ir žiurkėno

Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parke įsikūręs gyvybės mokslų startuolis „Delta Biosciences“ padės pasaulinėms farmacijos įmonėms greičiau atrasti naujus vaistus. Algoritmų atrinktas molekules lietuviai ketina fiziškai ištestuoti greičiau, nei įprasta rinkoje. Įkūrėjai pasakoja apie galimybes, kurias atveria „deeptech“.

Startuolio įkūrėjai Dominykas Milašius ir Daniel Kratkovski steigti giliai mokslu paremtą verslą nusprendė pandemijos įkarštyje, kuomet dirbdami Vakarų Europoje suprato, kad Lietuvoje bręsta didelės permainos gamtos mokslų srityje ir čia iš geriausių Europos universitetų grįžtantys jauni mokslininkai brandina daug naujų idėjų, rašoma žiniasklaidai atsiųstoje informacijoje.

Paaiškinti, kuo užsiima „Delta Biosciences“ nėra paprasta. D. Milašius, pats būdamas ne tik antrepreneris, bet ir geras komunikatorius, sudėtingiems dalykams atskleisti dažnai pasitelkia metaforas. Ir šį kartą, kalbėdamas apie „Delta“ idėją, jis siūlo įsivaizduoti piltuvėlį, kurio viršuje – milijonai molekulių. Iš visų jų vaistų kompanijos siekia atrasti tą vienintelę molekulę piltuvėlio apačioje, tinkančią konkrečiam vaistui pagaminti.

„Delta Biosciences“ jaunų mokslininkų komanda atkakliai ieško greitesnio ir lengvesnio būdo, kaip ištestuoti tuos milijonus molekulių, kad nereikėtų milžiniškų laboratorijų ir tūkstančių mokslininkų armijos.

„Pagrindinė problema su šiuo „piltuvėliu“ yra tai, kad tradiciškai naujam vaistui atsirasti rinkoje reikia 10 metų ir 2,5 milijardo JAV dolerių. Tai labai senamadiška sistema, todėl tokios kompanijos, kaip mūsų, bando perkurti šį piltuvėlį, sukurti naujos kartos molekulių atrankos ir tikrinimo procesą.

Taigi, mes atsiduriame kažkur tarp algoritmo ir žiurkėno ir įvairius eksperimentus padedame atlikti daug greičiau. Pirmasis faktorius, kurį optimizuojame, yra tūris. Vietoje to, kad visus eksperimentus darytumėme atskiruose mėgintuvėliuose, mes juos atliekame mikro lašeliuose, iš kurių galima sudaryti lašelių liniją. Tuose mikro lašeliuose per dieną galima turėti 200 tūkst. skirtingų „kandidatų“ vaistams sukurti.

Tuo metu tradicinių farmacijos kompanijų robotinės rankos pilsto tūkstančius mėgintuvėlių į mažas nano šulinėlių plokšteles, kurių vienoje daugiausiai būna po 200 atskirų šulinėlių. Tad tradicinės kampanijos, jei ir sustatytų labai daug robotinių rankų, jos nė iš tolo nepasiektų mūsų efektyvumo ir eksperimentų kiekio“, – pasakoja „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas D. Milašius.

Anot jo, norint visas šias molekules patikrinti, tradicinėms farmacijos kompanijoms reikia didelių sandėlių. Tuo tarp „Delta Biosciences“ mikro lašeliuose patalpintos molekulės žymimos unikaliais molekuliniais barkodais, tai reiškia, kad keli milijonai testuojamų lašelių gali būti laikomi viename mėgintuvėlyje. Todėl nereikia jokių sandėlių.

Iš tiesų, tai tik nedidelė to, ką kuria „Delta Biosciences“ komanda, dalis. Ši įmonė pristatoma kaip „deeptech“ startuolis.

Kas yra „deeptech“?

„Mano manymu, niekas nesutaria, kas yra tas „deeptech“, – juokiasi D. Milašius. – Bet galiu pateikti tokią individualią interpretaciją – deeptech, arba lietuviškai giliosios technologijos, tai technologijos, kurios yra paremtos moksliniu arba inžineriniu proveržiu. Pirmiausiai tai reiškia, kad yra kuriama intelektinė nuosavybe, prisiimama visai kitokia rizika kuriant ir vystant startuolį.

Pateiksiu pavyzdį – paprastas technologinis startuolis parašo truputį kodo, sukuria taip vadinamą MVP (minimaliai veikiantis produktas ar paslauga) ir tada pagrindinė užduotis yra nunešti jį į rinką vartotojams bei patikrinti, ar jis / ji veikia. Pažiūrėti, ar yra taip vadinamasis „product – market fit“ (ar produktas atitinka rinką). Tai ir yra pagrindinė rizika, kurią startuolis prisiima. Deeptech startuolių rizika yra dviguba, nes prieš pateikiant produktą į rinką, reikia iš pradžių fundamentinį mokslą paversti pritaikomu mokslu, tada šį mokslą paversti technologija, kuri sprendžia tam tikrą problemą, ir tik tada bandyti sukurti produktą, kurį jau būtų galima testuoti rinkoje.

Tik įveikęs šiuos etapus, gali kalbėti apie testavimą rinkoje. Todėl deeptech atveju kalbame pirmiausiai ne apie rinką, o apie fundamentalios inovacijos paiešką, kurios gali ir nepavykti surasti. Tokia yra mano deeptech startuolio definicija“.

Globali deeptech rinka

Anot verslininko, globaliai žiūrint, labiausiai deeptech rinka išsivysčiusi JAV. Daugelį dabartinių deeptech sprendimų esame „parsivežę“ būtent iš Amerikos. Europa šoka į šį traukinį ir čia rizikos kapitalo vidurkis, kuris nueina į deeptech, kasmet auga ir dabar sudaro apie ketvirtadalį visų rizikos kapitalo investicijų. Suomijoje ir Norvegijoje apie 40 proc. viso rizikos kapitalo investuojama būtent į deeptech, tuo tarpu Baltijos šalyse – mažiau, nei 10 proc.

„Man atrodo, kad tai yra labai didelis tarpas, kurį privalome užpildyti. Labai džiaugiuosi, kad yra tokių iniciatyvų, kaip „Baltic Sandbox Ventures“, kuriems stengiamės padėti. Jie taip pat šoka į šį traukinį ir nori pasiimti startuolius ankstyviausiose technologijų kūrimo stadijose bei padėti jiems pereiti per tą sunkią kelionę iš mokslo į produktą. Lietuva tikrai turi kur vytis, bet, kita vertus, turime labai neblogų pagrindų, kuriais galime remtis. Turime labai stiprią inžinerinę bazę, esame jau bene 100 m. inžinierių tauta. Turime ambiciją vystyti produktus ir turime vis daugiau sėkmės pavyzdžių. Manau, kad galime stipriai pajudėti į priekį deeptech srityje, tik būtina, kad valstybė ir rizikos kapitalas būtų aktyvesni, padėtų startuoliams kartu judinti šią rinką Lietuvoje. Mums tai, kaip mažai šaliai, yra vienas iš atsakymų į dideles geopolitines rizikas ir problemas”, – sako D. Milašius.

Vienas geriausių deeptech vystymo pavyzdžių yra Izraelis – jis puoselėja labai stiprų inovacijų variklį, kuris sukasi nepaisant visų regione tvyrančių geopolitinių įtampų.

„Įsikūrusiame nuolatinio karo pašonėje, Izraelyje niekas per daug į tą karą nežiūri, kai kalbama apie investicijas į vietos startuolius. Vien dėl to, kad jie turi gerą „track record“ (istoriją), turi labai stiprią gerą patirtį inovuojant, Izraelis nuolat „išstumia“ vienaragius, patentus ir technologinius pritaikymus. Visa tai, kas sukurta Izraelyje, savo kokybe puikiai atitinka Silicio slėnio (JAV) sprendimus. Mano vizija Lietuvai – kartu su deeptech tapti panašia į Izraelio valstybę mūsų regione, užkurti tą inovacijų variklį, kuris mums leistų generuoti stiprias idėjas bet kokioje kūrybos proceso srityje“, – sako „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas.

Kuo skiriasi deeptech startuolis?

D. Milašiaus bičiulis Daniel Kratkovski, antrasis „Delta Biosciences“ bendraįkūrėjas, į deeptech siūlo pažvelgti per skirtumo nuo tradicinio startuolio prizmę: tai verslas, kurio pranašumas nėra paremtas marketingu, žmonėmis, distribucija arba kitokiais verslo faktoriais.

Giliųjų technologijų startuolio pagrindinis verslo pranašumas yra technologija. Tas pranašumas, priešingai nei nuolat kovojant su konkurentais, tik didėja su laiku. Sėkmingo deeptech verslo technologinis pranašumas vystosi geometrine progresija ir taip ilgainiui suteikia išskirtinių konkurencinių pranašumų.

„Paprasčiausias pavyzdys būtų kompanija „Open AI“. Jie kuria kompiuterinius modelius, imituojančius žmogaus kalbą. Verslo pavyzdys, kuris nėra deeptech – tradicinė maisto pristatymo programėlė. Kad maisto pristatymo programa būtų sėkminga, reikia gero marketingo, daug restoranų ir tiekėjų, turi būti sukurtas patogus „apps`as“. Jai nereikia mokytis. O kad mano kompiuterinis balsą imituojantis modelis būtų sėkmingas, reikia pastovių duomenų, kad modelis pastoviai mokytųsi. Todėl, kuo daugiau įvairūs žmonės naudos „Open AI“ programinę įrangą, tuo geresnė ji taps. Tuo ir skiriasi deeptech verslas, paremtas technologiniais pranašumais, kurie dažnai vystosi geometrine progresija“, – mintimis dalijasi Daniel Kratkovski.

Investuotojų požiūris i deeptech

„Delta Biosciences“ įkūrėjai supranta, kad esant deeptech startuoliu, investuotojams pritraukti reikės išlieti kur kas daugiau prakaito ir pasiekti didesnių rezultatų, nei tradiciniam startuoliui.

„Iš esmės, mūsų didžiausias tikslas yra investuotojams ir klientams įrodyti, kad mūsų vaistų „atradimo“ technologija yra našesnė nei kitos ir kad šis našumas gali su laiku tik didėti ir augti.

Esame vis dar ankstyvoje produkto kūrimo ir pritaikymo stadijoje, o čia svarbiausias tikslas yra įrodyti pirmiausiai patiems sau, o tik tada – klientams, kad ne marketingu mes esame pranašesni, ne gražiomis kalbomis ir gražia svetaine, o mūsų kuriama technologija, moksliniu potencialu ir gebėjimu įrodyti, kad mūsų platforma leidžia farmacijos kompanijoms tą patį darbą įveikti našiau ir greičiau“, – priduria D. Kratkovski.

Vienas svarbiausių klausimų, į kurį „Delta komanda“ privalės rasti atsakymą per ateinančius 5 m. – ar startuolis nori tapti vaistų vystymo kompanija, ar kurti ištisą platformą, kuri sudarytų visai naujo lygio sąlygas kartu vystyti daug paralelinių vaistų programų, rašoma atsiųstoje informacijoje.

D. Kratkovski mano, kad šiuo metu platforma yra jų stiprioji pusė ir jo komanda per ateinančius porą metų nori vienu metu su skirtingais partneriais paleisti iki 10 skirtingų vaistų vystymo programų. Įvertinę, kaip sekasi, „Delta Biosciences“ sieks įrodyti, kad sukūrę naują „farmacijos piltuvėlį“, vaistų tyrimus galės vykdyti žymiai greičiau ir efektyviau.

Lietuva – gera vieta kurti

Abu bendraįkūrėjai įsitikinę, kad Lietuva šiandien yra puikiausia vieta jauniems gamtos mokslų startuoliams kurti ir testuoti naujausias idėjas.

„Lietuvoje neturime daug biotech kompanijų, todėl visas mūsų produktų komercializacijos kelias eis per platųjį pasaulį. Bazelis, Bostonas, Londonas, Oslas – šie miestai yra sukaupę puikius gamtos mokslų centrus, tad turėsime atidaryti mūsų padalinį viename iš jų“, – jau netolimos ateities planus pasakoja įkūrėjai. Kartu patikina, kad mokslinis branduolys ir toliau tvirtai liks Vilniuje.

„Neturime kito pasirinkimo, kaip tik būti globaliu verslu. Visi mūsų klientai yra didžiosios farmacijos bendrovės. Matome lietuvą kaip puikią inžinerinę ir platforminio verslo kūrimo vietą, o biuras Vakarų Europoje ar JAV būtų skirtas darbui su klientais ir reikalingas renkantis projektus, su kuriais dirbti“, - sako D. Milašius.

Jis patikina, kad per pandemiją puikiai suprato – Lietuvoje galima gauti tokias žinias, kaip Londone, ypač chemijoje ir mikrofluidikoje, kartu gaunant geresnę gyvenimo kokybę. Todėl jie tvirtai nusprendė grįžti į Lietuvą.

„Ypač mus traukia tai, kad per paskutinius keletą metų čia iš geriausių Vakarų universitetų grįžo gausybė talentingų jaunų mokslininkų. Šiandien Lietuva yra puikiausia vieta kurti“, – įsitikinęs D. Milašius.