V. Sniečkus pasakoja, kad startuolį įkūrė dvi moterys, kurios šia tema pradėjo domėtis atskirai.
„Pirmoji – Mine Uran, susijusi su alternatyvių baltymų kūrimu. Jai seniai buvo aišku, kad jeigu mes norime tvaraus maisto, judėti ta pačia kryptimi, kuria šiuo metu juda maisto pramonė, nebegalima. Dabar jau nieko nebenustebins nei žirnių, nei pupelių baltymai. Tačiau jų atsiradimui vis tiek reikia vandens, žemės, o kai esi priklausomas nuo gamtinių sąlygų, bet kada gali likti be derliaus. Taigi M. Uran sugalvojo ir pasiūlė puikią maisto inovaciją – mikrodumblius.
2017 m. ji nusprendė steigti savo bendrovę ir susitiko su antrąja startuolio vadove Majbritt Byskov-Bridges, kuri dirbo privačios bankininkystės srityje. Ji pastebėjo, kad iš privačių klientų sulaukia vis daugiau užklausų dėl galimybės investuoti į tvarią maisto gamybą, tačiau nėra ką jiems pasiūlyti. Taip ir prasidėjo startuolio istorija, kai susitiko šios dvi moterys, viena – atsakinga už produkto pristatymą ir investicijų pritraukimą, kita – už ląstelių vystymą“, – pasakoja V. Sniečkus.
Anot jo, šios ląstelės priklauso „Chlorella Vulgaris“ rūšiai, o jų yra daug ir įvairių.
„Pagrindinė, daugeliui žinoma yra žalioji spirulina, kuri auga vandenyje – atvirose jūrose arba baseinuose. Tai yra supermaistas, jos galima rasti bet kurioje vaistinėje, dažniausiai miltelių arba tablečių pavidalu. Tačiau didžioji dalis žmonių negali tų miltelių net praryti, nes jie turi labai stiprų žuvies skonį ir kvapą. Taigi visi sutinka, kad tai yra puikus maisto medžiagų šaltinis, tačiau tolimesnis vartojimas negalimas, nes permuša bet kokį skonį ar spalvą.
Būtent dėl to startuolio įkūrėjos pradėjo vystyti šių ląstelių naujas dermes. Šiandien bendrovė turi penkis naujų dermių patentus, kurios yra saugomos ląstelių kultūrų banke. Ši technologija leidžia pagaminti produktą, kuris yra neutralus skoniui ir gali būti įvairių spalvų. Jau turime „Auksinę chlorelę“ (angl. „Golden Chlorella“), „Baltąją chlorelę“ (angl. „Diamond Chlorella“), dabar kuriamos ir kitos spalvos“, – vardija pašnekovas.
Jis pasakoja, kad mikrodumblių gamyba prasideda nuo ląstelių, kurios yra kultivuojamos specifiniuose biokultivatoriuose.
„Tai du specialūs indai, kuriuose ląstelėms pateikiamas vanduo ir energija, t. y. cukrus. Šie du dalykai yra būtini tam, kad ląstelės augtų ir daugintųsi. Taip ląstelės fermentuojamos, o šio proceso metu jos pasigamina visas reikalingas medžiagas. Taip jos užsiaugina apie 40 proc. baltymų, daug vitaminų ir mineralų. Tada džiovinamos ir paverčiamos milteliais. Tokio produkto sudėtis 15 proc. viršija maistinę vertę dienos racione, tai yra tikrai labai didelis pasiekimas“, – tikina pašnekovas.
V. Sniečkus teigia, kad didysis startuolio atradimas buvo tai, kaip paruošti tokį ingredientą, kuris vėliau galėtų būti panaudojamas įvairių maisto produktų praturtinimui.
„Išsigryninome dvi kryptis: verslui, kuris gamina galutinius produktus ir nori praturtinti juos maistine verte, ir metilceliuliozės pakeitimui. Maisto gamintojai nori pakeisti metilceliuliozę ar kitus sintetinius priedus, kurie suriša medžiagas jų produktuose, kuo nors natūraliu.
Šiuo metu metilceliuliozė labai plačiai naudojama, tačiau ji yra sintetinė. Tai mikrodumbliai yra mūsų atradimas, kaip pasiekti tą pačią surišimo funkciją be sintetikos ir tuo pačiu praturtinant produktą maistine verte.
Kitas pavyzdys – kai titano dioksidas buvo uždraustas Europos Sąjungoje, nes buvo sužinota, kad jis yra susijęs su didesne vėžio rizika, o iki tol buvo visur naudotas kaip balinančioji medžiaga. Tai kilo panaši problema gamintojui – kaip išgauti tą baltą spalvą?
Jei perkame pieno alternatyvą – augalinį pieną, pavyzdžiui, iš žirnelių, jo natūrali spalva yra pilka. Tai dažniausiai gamintojas pridėdavo balinančio elemento, nes niekas nenori gerti pilko pieno, bet dabar nebegali. Tai mūsų baltos spalvos chlorelė gali pakeisti titano dioksidą“, – dėsto V. Sniečkus.
Jis teigia, kad šiandien startuolio kuriamas produktas, kaip ingredientas yra pripažintas tvariausiu baltymu pasaulyje (angl. „The most sustainable protein in the world“).
„Tai yra didelis pasiekimas, kuris, žinoma, prideda daug atsakomybės. Žiūrėdami į ateitį, matome, kad galime ženkliai sumažinti anglies dvideginio pėdsaką. Mūsų skaičiavimais, per tris metus gebame sutaupyti virš 40 tūkst. tonų anglies dvideginio, lyginant su jautienos vartojimu. Tai yra labai dideli skaičiai“, – tikina pašnekovas.
Vis dėlto, anot jo, žmogus yra tokia būtybė, kuri mėgsta tai, prie ko yra pripratusi.
„Viskas pasikeičia, kai pradedi pasakoti apie tokio produkto naudą sveikatai. Didelė dalis lietuvių kiekvieną dieną vartoja maisto papildus, tai yra paplitusi kultūra Lietuvoje. Tad maisto papildą lengva pateikti lietuviui, sudėtingiau naudoti miltelius, nes jie reikalauja kažką su jais daryti. Tiems, kurie mėgsta gaminti, paprasta naudoti miltelius, nes juos lengva visur įmaišyti, pavyzdžiui, į duoną, kokteilius, salotas“, – vardija V. Sniečkus.
Startuolis nusprendė pradėti aktyvią veiklą Lietuvoje. Pasak pardavimų vadovo, tai susiję ir su jo patirtimi Lietuvos rinkoje, ir su kitu kolega.
„Mūsų rinkodaros vadovas taip pat yra lietuvis. Netikėta, kad du lietuviai susitiko šveicariškos įmonės viduje. Startuolis pradėjo daug inovatyvių projektų Lietuvoje, susijusių su maisto papildų gamyba, kosmetikos produktų vystymų. Žmonės ieško produktų sveikatai, tačiau Lietuvoje naujos augalinės mados nėra tiek pažengusios, todėl tai yra puiki erdvė pristatyti naujienas“, – teigia V. Sniečkus.
Nors startuolis yra gana mažas, kolektyvas – nedidelis, V. Sniečkus kaip vieną didžiausių bendrovės pasiekimų įvardija partnerystę Indijoje.
„Indijoje gyvena 1,2 mlrd. žmonių ir apie 30 proc. jų yra vegetarai. Dažniausiai jie valgo sojų produktus, kurie yra pigūs ne tik pinigine, bet ir maistine verte. Jie supranta, kad tai yra ribota, bet nevalgys mėsos, nes to neleidžia jų įsitikinimai. Todėl praturtinti vegetariškus produktus jiems yra labai verta, ir tai yra viena didžiausių rinkų pasaulyje“, – džiaugiasi pašnekovas.
Paklaustas apie tai, ar mikrodumbliai gali būti konkurentas svirpliams, V. Sniečkus neslepia – vabzdžiai taip pat yra inovatyvus ir tvarus produktas.
„Vabzdžiai taip pat yra tvarumo link, jiems reikia nedaug vandens, maža emisija, bet lyginant su gamybos ypatumais, jiems reikia ženkliai daugiau vietos gamybai. Maistine verte vabzdžiai turi aibę įvairių nepakeičiamų aminorūgščių, baltymų kiekis yra didesnis, apie 60 proc.
Vis dėlto mikrodumbliai turi daugiau vitaminų ir mineralų, taip pat geresnis produktas pagal funkcionalumą. Svirplių pritaikymas gamintojams turi ribotumą, jei norėtų įkomponuoti į receptūrą ir sumažinti tam tikrų cheminių junginių panaudojimą.
Mikrodumblių inovacija slypi tame, kad turime didžiulį potencialą per funkcionalumą – jie puikiai ištirpsta tiek vandenyje, tiek kitose emulsijose, neturi specifinio kvapo ar skonio. Svirpliai – puiki mėsos alternatyva, bet ji yra labai ribota“, – aiškina V. Sniečkus.
Kalbėdamas apie ateities maisto pramonę, V. Sniečkus įsitikinęs – ateityje mėsa dar labiau brangs ir kai kuriems taps neįperkama.
„Tokios bendro naudojimo prekės kaip cukrus, miltai, grūdai, alternatyvos mėsai – žirneliai, pupos per paskutinius du-tris metus išaugo du kartus. Tai susiję su didėjančia paklausa, bet kartu ir su resursų ištekliais, derliumi.
Toliau brangs tie produktai, kurie yra susiję su ištekliais, kuriems reikia žemės, trąšų. Didžiausi trąšų tiekėjai – Kinija, Rusija. Geopolitiniai iššūkiai atskleidė silpnąją globaliosios ekonomikos pusę. Trąšų kainos pakilo, logistikos grandinė pabrango, sausra, karas...
Mėsos pramonė dar labiau susijusi su kaštais – išlaikymas, diegiamos gyvulininkystės normos. Pavyzdžiui, Šveicarijoje iškelti reikalavimai, kad karvės turi turėti poilsio zonas, o tam reikia kaštų, investicijų.
Šiuo atžvilgiu mikrodumbliai turi ypatumą, kad jų gamybą galima perkelti nors ir į Marsą“, – juokiasi pašnekovas.
Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje žmogus toliau ieškos alternatyvų.
„Ateityje išliks svarba užtikrinti visavertę mitybą, ir mikrodumblių panaudojimas turės ypatingą svarbą. CNN neseniai pripažino mikrodumblių įtaką ateities maisto atsiradimui. Gal išvysime ir 3D spausdintuvais ruošiamus maisto patiekalus, pasižyminčius aukšta maistine verte“, – prognozuoja V. Sniečkus.