Nepaisant milžiniško investuotojų suteikto kapitalo, didžioji dauguma startuolių neišgyvena. Pasaulinė rinka dėl infliacijos, palūkanų normos augimo ir karo Europoje šiuo metu yra nestabili kaip niekada, todėl startuoliams reikia rasti būdų, kaip užtikrinti investicijas, kurios leistų įmonei augti ir atliepti augančią paklausą. Vienas iš būdų – neprisirišti prie išorinio finansavimo (pvz., rizikos kapitalo fondų) ir kliautis vidiniais resursais bei į klientus orientuota strategija.
„Mūsų pasirinktas veiklos modelis, kuris nepririša mūsų prie išorinių investuotojų ir suteikia daugiau laisvės veikti, padėjo suformuoti teisingus kapitalo valdymo įpročius. Dažna startuolių nesėkmės priežastis yra pernelyg aukšta priklausomybė nuo išorės investuotojų, strategijos, vizijos neturėjimas ir nepagrįstas išlaidavimas“, – sako interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ vadovas Julius Černiauskas.
Sėkmingos plėtros pamokos
Kaip teigia J. Černiauskas, gamyboje ar importo srityje reikalingos didelės pradinės investicijos, tačiau informacinių technologijų srityje įmanoma sukurti startuolį be išorinio kapitalo ar didelių verslo paskolų. Pradinis finansavimas gaunamas iš klientų, kurie skatina įmonę tobulinti savo produktą, tinkamai paskirstyti išlaidas ir išteklius. Tačiau prieš imantis tokio verslo modelio, labai svarbu įvertinti visas rizikas, nes gali būti, kad be išorinių investicijų pajamų srautas sumažės arba visai nutrūks. Be to, lėčiau augantis verslas gali nesugebėti užtikrinti staiga išaugusios paklausos.
„Rinkoje esame dešimt metų ir verslo plėtra išmokė mus svarbių pamokų. Nuo pat pradžios supratome, kad siekiant sėkmingo ir tvaraus augimo reikia galvoti apie tarptautinę rinką. Kiti svarbūs žingsniai – suburti aukščiausios klasės komandą, rasti išteklių jai išlaikyti, galbūt pasiūlyti įmonės akcijų ar kitokių naudų. Labai svarbu sumažinti išlaidas, kurti įmonę vedamiems ne vien tik entuziazmo, bet pamatuotos rizikos. Sėkmingos įmonės tokiomis ir tapo, nes sugebėjo laiku priimti drąsius, bet pamatuotus sprendimus“, – teigia J. Černiauskas.
Žlugti galima per vieną naktį
Tokių sėkmingų skaitmeninių technologijų įmonių, kaip „Nord Security“, „Zoho“, „GitHub“, „GymShark“ ar interneto duomenų rinkimo platformos „Oxylabs“ pavyzdys rodo, kad disciplinuotas išlaidų valdymas yra būtinas startuoliams, bandantiems išgyventi ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms. Pasaulinė startuolių investicijų rinka vertinama 4 trilijonais JAV dolerių (apie 3,6 trilijono eurų), nemaža dalis įmonių finansuojamos rizikos kapitalo fondų arba kitų išorinio kapitalo investuotojų, tačiau tai sukuria ir nemažai problemų.
„Startuolių įkūrėjai dažnai būna emociškai prisirišę prie savo idėjos, neskiria pakankamai resursų rinkos tyrimams ar įvedimo į rinką strategijai, įmonės steigiamos chaotiškai, yra priklausomos nuo išorinio kapitalo. Investuotojams svarbu, kad jų investicijos atsipirktų ir įmonė greitai rodytų rezultatus. Nesugebant greitai reaguoti ir prisitaikyti prie kintančių sąlygų, įmonė gali žlugti per naktį. Pasitaiko, kad net vienaragio statusą gavę startuoliai sunkiai išlaiko pelningumą. Gerai žinomos įmonės, tokios kaip „Uber“, „Hootsuite“ ar „Coinbase“, turėdamos vienaragio statusą, vis tiek dirbo nuostolingai“, – pažymi J. Černiauskas.
Nuo idėjos iki sėkmingo verslo
Pasak „Oxylabs“ vadovo, dosnus išorinis finansavimas gali paskatinti pradedančią įmonę augti, tačiau tuo pačiu gali sumažinti motyvaciją siekti rezultatų ir pelningumo. Startuolių gyvenimas matuojamas trimis etapais ir labai svarbu turėti ne tik gerą idėją, bet apibrėžti tinkamus prioritetus, viziją ir misiją, priešingu atveju įmonė bus pasmerkta žlugti. Kaip teigia J. Černiauskas, pradinis verslo vystymo etapas yra jaudinantis, tačiau vėliau, norint išsilaikyti rinkoje, būtina sukurti tvirtą organizacinę struktūrą, net jei šie procesai iš pažiūros būtų nuobodūs.
„Pradžioje komandoje visi daro viską ir bet ką, vedami unikalios ir vienijančios bendros idėjos. Tačiau išgyvenus pradinį augimo etapą ir norint augti toliau, gyvybiškai svarbu sukurti organizacinę struktūrą, kurioje kiekvienas turėtų konkrečias pareigas ir atsakomybes, kur būtų pardavimų, marketingo komandos, reikiamų sričių vadovai. Priešingu atveju įmonė veiks chaotiškai, kol galų gale bus pasmerkta žlugti“, – sako J. Černiauskas.
Kaip pastebi J. Černiauskas, nuo išorinio kapitalo priklausomi startuoliai dažnai neišvengia darbuotojų pertekliaus. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu masinis darbuotojų atleidimas gali būti naudingas, ką parodė kai kurių bendrovių pavyzdžiai, kai atleidus šimtus darbuotojų, įmonių akcijų vertė biržoje pakilo. Pavyzdžiui, „Spotify“ akcijos pabrango 5 proc., kai įmonė paskelbė atleidžianti apie 600 darbuotojų. Tačiau jeigu įmonė nesugebės užtikrinti sklandžios veiklos ir panašios situacijos kartosis, tai ves į nesėkmę.