Pasak mokymų organizatoriaus, Kauno mokslo ir technologijų parko direktoriaus Pauliaus Nezabitausko, kasmet pasaulyje daugėja milijardo eurų vertės bajerą perkopiančių startuolių, tačiau dauguma jų vis dar yra Amerikoje. „Crunch Base Unicorn Board“ duomenimis, pernai metais Europoje atsirado 86 nauji vienaragiai. Tuo tarpu Amerikoje vienaragių yra beveik devyniais kartais daugiau.
Būtent todėl šįkart dalintis savo patirtimi su startuoliais buvo pakviesti JAV startuolių ekosistemos lyderiai Chris Burry (US MAC, rizikos kapitalo fondo įkūrėjas Lietuvoje – „Catapult Europe VC") , Steve Adelman („Nexus partners", rizikos kapitalo fondo įkūrėjas Lietuvoje – „Catapult Europe VC"), Alfredo Coppola (US MAC) ir Ken Singer (Verslumo ir technologijų centras „Sutardja" Berklio universitete).
Stipriausi komandos nariai – turėję nesėkmingus startuolius
Prie beveik trijų tūkstančių startuolių sėkmės visame pasaulyje prisidėjęs US MAC vadovas Chris Burry pasakoja, kad startuolio sėkmės faktorius turi kelis pagrindinius dedamuosius.
„Visi supranta, kad vienas niekada nesukursi jokio sėkmingo globalaus startuolio. Tačiau daug kas neįvertina to, kad neužtenka tik suburti komandą – reikia turėti ir papildomus įgūdžius gebėti atrinkti teisingus komandos narius”, – įsitikinęs Chris Burry.
Pasak jo, didžiausia problema yra ne talentų trūkumas, o tai, kad nėra pakankamai žmonių, kurie jau būtų vystę startuolius anksčiau. Tokie komandos nariai dažniausiai jau būna praėję sudėtingą kelią ir išmokę daug vertingų pamokų, kurios taupo laiką kitame startuolyje. Jis prisipažįsta, kad savo karjeroje taip pat turėjo tris nesėkmingus bandymus kurti startuolius. Tačiau lygiai taip pat turėjo ir tris sėkmingus akcijų pardavimus (angl. exit), kurių, anot jo, nebūtų buvę be ankstesnės patirties.
Dar vienas didelis iššūkis, su kuriuo susiduria greitai augantys startuoliai – užtikrinimas, kad skirtingi darbuotojai sugebės efektyviai dirbti vienas su kitu.
„Kai startuolis pradeda plėstis iki kelių šimtų, kelių tūkstančių ar net keliasdešimties tūkstančių darbuotojų, vienas iš efektyviausių būdų supaprastinti darbo procesus – formuoti vertybinę kultūrą komandoje. Vientisos vertybinės kultūros nebuvimas kainuoja itin daug brangaus laiko”, – įsitikinęs ekspertas.
Anot jo, tokiais atvejais darbuotojai užtrunka labai daug laiko, mėgindami savarankiškai atrasti būdus, kaip dirbti vienam su kitu. O vietoje to galėtų nukreipti savo dėmesį į darbą su klientais ir generuoti papildomas pajamas. Būtent tai sėkmingai įveikia vienaragiais tampantys startuoliai.
Per vėlai pradeda mąstyti globaliai
Su pasaulinėmis korporacijomis ir ankstyvosios stadijos startuoliais dirbantis Steve Adelman mano, kad, nepriklausomai nuo šalies, daugelį startuolių vienija bendras aspektas – jie beveik visi įsimyli savo sukurtą idėją.
„Tuo pačiu jie pamiršta labai svarbų dalyką – verslininko nuomonė nėra svarbi, svarbi yra tik kliento nuomonė. Ir nesvarbu, kokia yra nuostabi tavo technologija, svarbiausia yra tai, kokią kliento problemą ji sprendžia. Dažniausiai startuoliai tik kuria, kuria, kuria, bet jie nebendrauja pakankamai su savo klientais”, – vieną iš dėsningumų pastebi Steve Adelman.
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad startuolio veiklos procese labai svarbus greitis. Anot jo, dažnai idėjos yra nepasiteisinančios ir kuo greičiau jas patikrini rinkoje, tuo greičiau atrandi tai, kas veikia, sutaupai finansų ir laiko resursų.
Jam pritaria ir Chris Burry. Eksperto patirtis rodo, kad dauguma startuolių kūrėjų mąsto nepakankamai globaliai arba pradeda tai daryti per vėlai.
„Mes tai vadiname „nuobodžia globalizacija” (angl. boring global), kai dar neini į naujas rinkas, bet turi nuo pat pradžių formuoti savo globalią mąstyseną (angl. mindset). Anksčiau ar vėliau tu vis vien susidursi su tomis pačiomis įėjimo į naujas rinkas problemomis, todėl geriau iškart mąstyti globaliai, kelti įvairius globalius klausimus. Kuo anksčiau juos išspręsi – tuo daugiau išloši laiko. Jeigu pradėsi globaliai mąstyti tik trečiais verslo vystymo metais – jau bus per vėlu. Tada teks grįžti ir tvarkyti viską, kas buvo nepadaryta pirmais ir antrais metais”, – įsitikinęs Chris Burry.
Pasak jo, net jei tikslas yra verslą pirmiau vystyti lokalioje rinkoje, iškart reikia mąstyti, kaip tuos pačius iššūkius spręsi ir kitose rinkose.
Įžvelgė Lietuvos startuolių potencialą
P. Nezabitauskas džiaugiasi, kad pavyko įtikinti ekspertus iš Silicio slėnio pasidalinti savo patirtimi su Lietuvos startuoliais. Tarp septyniolikos programoje dalyvavusių startuolių buvo ir kelios komandos iš užsienio – Maltos, Kosovo, Prancūzijos.
„Dalis dalyvavusių startuolių jau ne tik turėjo veikiančius verslo modelius, bet ir generuoja pardavimus bei nori juos didinti naujose rinkose. Kai kurių siekis mokymuose buvo įgyti naujų žinių, kaip sustiprinti savo verslą ir kaip įeiti į naujas rinkas Europoje. Kitiems buvo aktualu užduoti rūpimus klausimus apie JAV rinką. Iš tiesų galutinėje startuolių pristatymo dalyje investuotojai įžvelgė didelį startuolio „VILIM Ball” potencialą. Ši komanda kuria technologiją, padedančią mažinti rankų drebėjimą. Investuotojai netgi stebėjosi, kodėl pirminiame investicijų pritraukimo etape (ang. pre-seed) jie prašo tokios nedidelės sumos”, – šypsosi Paulius Nezabitauskas.
Berklio universiteto Verslo ir technologijų centro vadovas Ken Singer taip pat negailėjo gerų žodžių Lietuvos medicinos specialistus rengiančioms aukštosioms mokykloms. Pasak jo, ateityje Lietuva netgi galėtų pretenduoti tapti medicinos technologijų sostine.
„Pats svarbiausias visų technologijų kūrėjų klausimas sau turėtų būti – kodėl aš? Ir kodėl mano produktas? Kodėl būtent tie klientai turi pirkti mano produktą ir kodėl dabar? Į šiuos atsakymus turėtų fokusuotis startuoliai”, – pataria Ken Singer.
Nemokamai startuoliams dalyvauti šiose sesijose galimybę suteikė tarptautinis projektas „Scale up Champions”. Šį mėnesį Kauno mokslo ir technologijų parkas kaip organizatorius jungsis į net keturias pre-akseleravimo programas: ekspertai ves mokymus Birštono ir Utenos verslininkams, dalinsis verslo vystymo patirtimi su Kosovo startuolių kūrėjais ir įgyvendins programą kartu su Lietuvos inovacijų centru.