Šis sektorius auga dviženkliais skaičiais per metus: kodėl neišnaudojame turimo potencialo?

Mūsų šalies mokslininkų ir inžinierių sukurtais lazeriais naudojasi tokios kompanijos kaip NASA, CERN ar IBM. Lietuva gali pasigirti ir būdama tarp 10 geriausių valstybių pasaulyje pagal finansų technologijų vystymą. Tačiau dabar valstybės viduje bene daugiausiai dėmesio skiriama kitam sektoriui – gyvybės mokslams. Kodėl jie tapo prioritetiniais ir koks šios srities specialistų potencialas bei iššūkiai Lietuvoje?

Gyvybės mokslai – mokslo sritis, tirianti visus su gyvybe susijusius reiškinius. Jie padeda suprasti, kaip veikia gyvasis pasaulis: nuo molekulių ir mikroorganizmų iki augalų bei gyvūnų, įskaitant ir mus – žmones. Tyrimai gyvybės mokslų srityje leidžia tobulėti sveikatos, medicinos mokslams, agrokultūrai, farmacijos ir maisto pramonėms.

Tai, ar mokslas, kurį vysto mūsų šalies specialistai, yra reikšmingas, galime vertinti pagal kelis faktorius. Vieni svarbiausių – gyvybės mokslų sektoriaus pelningumas, sėkmingų startuolių steigimas ir vystymas, valstybinės ar privačios investicijos bei tarptautinis ir lokalus mokslininkų pripažinimas.

Sektoriaus augimas išsiskiria visoje Europoje

Gyvybės mokslai šiuo metu sukuria apie 2,5 proc. Lietuvos bendrojo produkto, rodo Lietuvos biotechnologų asociacijos duomenys. Prie to prisideda apie 100 veikiančių įmonių ir nuolat besikuriančių startuolių. 

Čia galime įžvelgti ir spartaus augimo tendencijas: praėjusiais metais baltymų inžinerijos startuolis „Biomatter Designs” pritraukė 0,5 mln. eurų investiciją, o „Droplet Genomics“ užbaigė pirminį investicijų pritraukimo etapą, leidusį verslui priartėti prie personalizuotos medicinos įgalinimo.