Tvarumas nėra prabanga: jis leidžia ir sutaupyti

NT valdymo ir vystymo kompanijos „Eastnine” verslo plėtros vadovė Natalija Monkevičienė, atstovaujanti Švedijos nekilnojamo turto įmonę, sako, kad įmonės vertė yra 604 milijonų eurų. Nors 2007 metais įkurtai įmonei vadintis vienaragiu dar anksti, N. Monkevičienė teigia, kad tvarumas įmonėje laikomas ne papildoma funkcija, bet operacijų pagrindu nuo pat įkūrimo pradžios.

„Pats žodis tvarumas yra labai geras, mes dažnai jį naudojame įvairiais aspektais. Kalbėdami apie tvarumą, daug kas turi omenyje skirtingus dalykus, bet lietuvių kalbos žodynas žodį „tvarumas“ paaiškina kaip „patvarus“ ir „tvirtas“. Tai reiškia, kad mes galim išversti šį žodį ir užauginti patvarų vienaragį. Kiekviena įmonė turi galvoti apie tai, kad tvarumas nėra tiesiog energetika, tiesiog CO2 emisijos ir politika“, – sako ji.

N. Monkevičienės teigimu, tvarumas ir patvarumas įmonei buvo aktualūs dar 2007 metais, nes įmonė buvo įsitikinusi, kad tai aktualu kalbant tiek apie ateitį, tiek apie dabartį.

„Kalbant apie ateitį, mes matome, kad tvarumo veiksmai mums leidžia mažinti su ateitimi susijusias rizikas mūsų versle. Taip pat į tai žiūrime per reputaciją. Kitas labai svarbus aspektas, kad jau šiandien tvarumo veiksmai mums leidžia mažinti kaštus ir geriau atliepti klientų norus, efektyviau ir tvariau dirbti. Tai yra susiję su kiekviena mūsų daroma operacija“, – teigia N. Monkevičienė.
Natalija Monkevičienė

Dirbdama Švedijos nekilnojamo turto įmonėje, N. Monkevičienė pastebi, kad Švedijoje lyderiaujančios organizacijos apie tvarumą kalba jau seniai, ir gerosios tvarumo praktikos yra jų higiena. Kalbant apie lietuvių kompanijas ir valstybės valdomą nekilnojamą turtą, šiandien taip pat vis labiau suprantama, kad tvarumas nėra prabanga – tai gali leisti taupyti kaštus, orientuotis į ateitį, gerinti nekilnojamo turto vertę.

„Tvarumo aspektas yra labai svarbus. Nenorėčiau kalbėti apie tvarumą tik per tuos veiksnius, kurie susiję su nekilnojamo turto objektais. Mes taip pat turime žiūrėti į tvarumą kaip į organizacijos tvarumą – tai yra partnerystė, lygios teisės, konkurencija. Šioje politinėje padėtyje matome, kaip svarbu verslui dirbti konkurencingoje ir skaidrioje aplinkoje. Todėl mūsų tvarumo darbų sąraše didelė dalis eilučių yra skirta ne tik tokiems visiems suprantamiems dalykams, kaip energetinis efektyvumas, vandens taupymas, šiukšlės. Didelė dalis darbų susiję su socialine atsakomybe ir bendruomene“, – sako N. Monkevičienė.

Tvarumo aspektas – vis svarbesnis investuotojams

Kaip investuotojai žiūri į startuolius – kaip jiems svarbu, ar startuolis kuria tvarias inovacijas? Rizikos kapitalo fondo „Superhero Capital“ partneris Gytenis Galkis teigia, kad pirmiausia svarbu apibrėžti, ar tai tvarių inovacijų startuolis, ar į tvarumą žiūrinti įmonė.

„Šiandien dienai yra tam tikri fondai, kurie žiūri tik į labai tvarias inovacijas. Bet jei žiūrėtume kiek plačiau ir labiau į mūsų ekosistemą, tai kiekvienas fondas turbūt nori, kad įmonė, į kurią jis investuoja, būtų tvari, kad ji spręstų globalias problemas, spręstų jas teisingai ir išvengiant vadinamo „green washing’o“, kur yra tik apipavidalinama taip, kad yra tvaru, bet rezultate galbūt tai blogiau, negu buvo prieš tai“, – teigia G. Galkis.

Jis pažymi, kad fondams tvarumo aspektas yra svarbus, tačiau į jį turima žiūrėti labai atsargiai. Nors dauguma startuolių yra tvarūs, tokie yra ne visi.
Gytenis Galkis

„Žvelgiant labai abstrakčiai, mano nuomone, dauguma startuolių yra tvarūs, jeigu jie finansiškai gali išgyventi, dirbti ir uždirbti pinigus. Didžioji dauguma startuolių daro tam tikrą inovaciją, jie orientuojasi į tai, kad būtų geriau, greičiau arba pigiau, ir šie trys dalykai dažniausiai visi būna kombinacijoje. Jei darai kažką geriau, eliminuoji seną procesą – jau yra tvaru. Galbūt reikės mažiau darbo jėgos, galbūt mažiau tokios darbo jėgos, kuri yra išnaudojama, kitaip netinkamai panaudojama. Jeigu tai yra pigiau – tai mažina atskirtį, padaro paslaugas ir produktus prieinamesnius“, – sako rizikos kapitalo fondo „Superhero Capital“ partneris.

Anot G. Galkio, tvarumas startuoliuose atsispindi ne tik per energetikos ir atsinaujinančios ekonomikos prizmę – tai susideda iš daug skirtingų, smulkių dalykų, kuriuos sudėjus gaunama gera inovacija. Vis dėlto, jis pažymi, kad vien tvarios idėjos nepakanka, kad būtų domimasi investavimu į juos.

„Mes, kaip lokalūs fondai, esame pelno siekiantys ir esame pažadėję savo investuotojui tam tikrą grąžą. Startuolis gali turėti gražią idėją, bet, galų gale, ji turi būti pelninga ir atnešti grąžą“, – teigia G. Galkis.

Visą diskusiją su „Unicorns Lithuania“ vadove Inga Langaite, NT valdymo ir vystymo kompanijos „Eastnine” verslo plėtros vadove Natalija Monkevičiene, rizikos kapitalo fondo „Superhero Capital“ partneriu Gyteniu Galkiu, „Google“ eksporto ir startuolių industrijos vadovu Audriumi Januliu ir startuolio „Stuart Energy“ produkto vadovu Roku Endziuliu žiūrėkite transliacijos įraše.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją