Tačiau taip tikrai nejuokaučiau, nes nei tiksliai atsimenu, kaip ilgai tą politikai sakė, nei ar sakė priešingai. Nei kurie politikai taip teigė. Nebūtų gražu iš mano pusės. O turbūt dar ir kirstųsi su realiais faktais. Dėl to apie tai tikrai nekalbėčiau. Plius apie politiką tegu kalba tie, kas ją išmano.
Aš truputį išmanau apie moderniąsias rinkodaros / medijų planavimo technikas.
Kalbant apie dirbtinį intelektą, vyraujanti nuomonė vis dar buvo/yra, kad „jokio čia dirbtinio intelekto nėra“. Na, neskaitant to, kad Elonas Muskas (viešojoje erdvėje geriausiai žinomas dėl „Tesla“ ir „SpaceX“ projektų) ir Markas Zuckerbergas („Facebook“ įkūrėjas) kalasi viešojoje erdvėje, kuris turi gilesnes #AI (dirbtinio intelekto) žinias, kad tas pats E. Muskas nuolat perspėja apie #AI grėsmę (beje, kartu su „Alibaba“ įkūrėju Jacku Ma ir vienu garsiausių šių dienų fizikų Stephenu Hawkingu), kad tokie gigantai kaip „Google“, „Facebook“, IBM, „Amazon“ investuoja milžiniškas lėšas ir supirkinėja visus bent kiek #AI „atspalvio“ turinčius „start-up'us“, studentus ir profesūrą.
Tai gal visgi tas dirbtinis intelektas yra? Ir jau kuris laikas yra? Kaip ir ta krizė 2008-aisiais?
Kaip bebūtų, kol mes čia visi diskutuojame, kas tas dirbtinis intelektas, tokiose šalyse kaip Indija interneto vartojimas auga milžiniškais tempais. Auga dėka to, kad didžiosios korporacijos sugeba pritaikyti savo produktus vietinei rinkai, kuri mažai edukuota, prastai skaito ir rašo, tačiau puikiai naudojasi balso komandomis pačiuose pigiausiuose išmaniuose telefonuose ir bendrauja vaizdais...
Sakysite, koks čia dirbtinis intelektas - čia juk garso atpažinimo technologija. Taip, būtent, garso atpažinimo technologija, ties kuria Ray Kurzweilas dirba nuo maždaug 1980-ųjų. Technologija, kuri įgavo tikrą pagreitį tik pritaikius savaime besimokančius modelius.
Indija jau kuris laikas yra #MobileFirst praktiškai vien dėl to, kad gyventojai neturi pinigų įsigyti kompiuteriui. Cituojant PHD „Merge“ knygą - visi, kas šiandien dar neturi išmanaus telefono, yra laikomi dinozaurais, o po 13 metų, 2030-aisiais, dinozaurais jau bus tie, kurie išmanųjį vis dar turės. Ar tik nebus taip, kad po 13 metų Indija taps pirma #InvisiblesFirst šalimi?
Jau nieko nestebina „Amazon Alexa“ sėkmė JAV rinkoje. Nestebina ir tai, kad „Alexa“ jau „apsigyveno“ laikrodyje ant riešo. Tačiau, kaip teigia „Google“ viceprezidentas Caesaris Sengupta, naujieji lyderiai kuria vietinius poreikius atitinkančias aplikacijas ir paslaugas, tokiu būdu kurdami ateities interneto produktus.
Iš kitos pusės, mums nereikia keliauti (bent virtualiai) į Indiją, kad pamatytume balsu ir vaizdais valdomus kompiuterius / veiksmus. Grįžkime namo ir pažiūrėkime, kaip su planšetėmis elgiasi vaikai. Tie, kurie nemoka dar skaityti. Tie, kurie dar ir sunkiai kalba.
Šioje vietoje kyla didžiulis klausimas: kokie vaikai užaugs, kuomet nuo mažumės bus įpratę prie „skaitmeninių tarnų“. Jei imtume kaip pavyzdį „Amazon Alexa“, mažemečiai jau dabar gali užduoti krūvą klausimų, gauti tiek juokingus, tiek tikrus atsakymus, valdyti namų apšvietimą, žaisti žaidimus.
Ir tai tik dirbtinio intelekto revoliucijos pradžia. Ar, palaukite, kokio dirbtinio intelekto? Ar jis iš vis yra? Pamenat tą 2008 krizę?
Kol mes čia spėliojame, kas ir kaip - vienoje JAV šeimoje mažametės mergaitės buvo paklausta - „kas ta „Alexa“. Mergaitė atsakė, kad tai „kaip ir robotas“, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad „Alexa“ būna laiminga ir liūdna, ir kad būtų gaila, jei ji išeitų“. Tyrėjai apklausė daugiau vaikų ir kitų balsu valdomų asistentų kontekste. Didžioji dalis patvirtino, kad asistentai yra draugiški.
O dabar pagalvokime apie save. BB-8 iš „Star Wars“. Gerieji Transformeriai. Atom iš „Real Steal“. Na juk patinka jie mums. Mieli, faini. Būna labai gaila, kai jiems skauda (?!) ar nesiseka (?!). Ar kai juos puola, ar kai juos sunaikina. Aš pats atsimenu save vaikystėje, kaip graudžiai verkiau, kuomet animacinio filmuko herojus robotas / automobilis paaukojo save, kad išgelbėtų žmones (deja, nepamenu pavadinimo, gal „penkiukė“, tačiau tikrai neatsimenu). O anksčiau vaikai verkdavo dėl Biliūno „Kliudžiau“.. (tiesa, „Kliudžiau“ irgi verkiau).
Mano jau minėti mokslininkai teigia, kad su balsu valdomais asistentais bendraudami vaikai mokosi elementarios bendravimo kultūros ir, manoma, ateityje bus labiau linkę socializuotis (tiek su robotais, tiek su žmonėmis). Taip, kol kas balso atpažinimo sistemos dar nepasiekė tobulumo, tačiau su Ray Kurzweilu priešaky tik labai trumpo laiko klausimas, kada jos tokios bus.
Žinoma, čia yra milžiniškas etikos klausimas. Ar mes, kaip medijų planuotojai, atpažinę tam tikrus elgsenos modelius, nepaisant to, kad tie modeliai yra inicijuojami vaikų, galime jiems siūlyti atitinkamus produktus ar prekes. Net nepaisant, kad tai būtų lyg ir nemokamos dainelės...
Ir kaip teigia Marvinas Minsky, „The Society of Mind“ autorius, nenustebkime, kad kuomet sukursime protingas mašinas, jos bus sumišusios ir užsispyrusios, kaip ir mes, kuomet diskutuojame apie protą, sąmonę, laisvą valią ir panašiai. Kitaip sakant - mašinos turės charakterį. Galbūt su jomis galėsime įsivelti į ginčus. Atsiminkime filmą „Her“, kuomet pagrindinis veikėjas įsimylėjo operacinę sistemą, kuri galiausiai jį paliko.
Įsivaizduokime sąlyginai komišką situaciją: mes, kaip medijų planuotojai, tik sąlyginai labai trumpo laiko rėmuose, tikrai sukursime protingus algoritmus, kurie padarys reklamos kampanijas išmaniomis. Mes jau dabar juos programuojame, tik jie dar nėra iki galo protingi ir savarankiški. Vieną dieną tie algoritmai tikrai įveiks Alano Turingo testą. Jie bus protingi. Sąmoningi.
KLAUSIMAS: kaip mes galėsime nutraukti / sustabdyti protingą / intelektualią reklamos kampaniją? Ji juk bus gyva, ji turės sąmonę. O gal ji bus beviltiškai užsispyrusi ir atsisakys iš vis ką nors daryti? Ar mes galime nutraukti sąmoningą gyvybę? Vaikai juk irgi negali įveikti A. Turingo testo.
Ar ne? Ar kaip?
Pagalvokite ir apie tai.
Aš čia monologu kalbu tik apie keletą scenarijų, kurie iš esmės yra geri. Ar bent jau nėra blogi. Diskutuokime KARTU ir apie blogąjį, kad nebūtų kaip su ta krize 2008-aisiais.