Čia, žinoma, hiperbolizuoju. Tačiau analogiškų scenarijų, kuomet į veiksmą reaguojame veiksmu, yra begalė. Vietoje to, kad skaitytume aplinką, mes žiūrime tik tai, kas mums po nosimi.
Šioje vietoje pasidalinsiu tam tikrais ateities scenarijais, kurie padės į aplinką žvelgti iš platesnės perspektyvos. Šiandien visapusiško dėmesio centre yra medicinos / farmacijos / sveikatos apsaugos sektorius. Kokias verslo galimybes šioms industrijoms galime prognozuoti iki 2050?
Visų pirma, periodą iki 2050 metų išskaidykime į smulkesnius etapus: A) artimasis iki 2025 m., B) vidutinis iki 2035 m., C) tolimasis iki 2050 m.
Į ką patarčiau akcentuotis artimuoju periodu per ateinančius 8 metus?
Nešiojamus pagalbininkus / įrenginius (angliškai wearables). Juos jau naudojame šiandien. Būtent dėl to juose ir slypi didžiulis potencialas. Jie jau šiandien generuoja labai daug informacijos apie mus: kiek žingsnių nueiname, kiek laiptų užlipame, kiek nubėgame, kiek kalorijų sudeginame, kaip ir kiek miegame, koks mūsų širdies ritmas. Įrenginių funkcionalumas vis didinamas, taigi duomenų pobūdis vis plečiasi.
Įsivaizduokite scenarijų, kad vartotojai noriai pasidalina duomenimis. Jums tereikia susikurti aplikaciją, kurioje įdarbinsite duomenis ir pagal juos galėsite pateikti atitinkamas rekomendacijas kiekvieno vartotojo lygmeniu. Pavyzdžiui, dėl maisto papildų, medikamentų, tam tikrų sveikatinimo produktų, net rūbų ir avalynės. Šioje vietoje tradicinis vaistininkas gali išplėsti savo e-komercijos kryptis į rūbus ir avalynę.
Aplinką skaitančius algoritmus (angliškai machine vision). Kada kalbame, kad mašinos, algoritmai geba suprasti aplinką, atsiveria iki šiol neįsivaizduotinos galimybės. Kaip pavyzdys – dirbtinio intelekto aplikacija, kuri nuskaito, ką konkretus žmogus sako pagal lūpų judesius. Įsivaizduokite, kaip tai palengvintų gyvenimą kurčnebyliams, ar žmonėms su pažeista klausa. Ypač tiems, kurie susidūrė su klausos problemomis vėlesniuose gyvenimo etapuose ir nėra įgudę patys skaityti iš lūpų.
Jiems užtektų turėti tokią aplikaciją, kuri nuskaitytų tiek video turinį (pavyzdžiui, filmo, rodomo per televizorių), tiek realaus žmogaus komunikaciją ir perteiktų tekstine forma. Reikia paminėti, kad šią technologiją su 93% tikslumu jau yra išvystę Oksfordo universiteto mokslininkai.
Kitas pritaikymas – aplikacija neregiams. „Facebook“ algoritmai jau dabar gali tiksliai nuskaityti aplinką identifikuodami net judančius objektus. Vadinasi, jeigu jau dabar algoritmai gali nuskaityti aplinką – jie gali ir apie ją kalbėti. Praktinis pritaikymas – aplikacija neregiams ar regėjimo problemų turintiems žmonėms – jiems užtektų turėti savo išmanųjį įrenginį, kuris ypač tiksliai padėtų orientuotis aplinkoje.
Ties šiuo funkcionalumu „Facebook“ dirba itin daug ir kaip jie patys komentuoja – algoritmai jau dabar gali sėkmingai identifikuoti tam tikras žmogaus odos problemas ar net odos vėžį lygiai taip pat tiksliai, kaip tai daroma aukščiausio lygio klinikose.
Žaidimus. Taip, žaidimus. Vieną ankstyvą rytmetį vos neapsipyliau karšta arbata, kada per rytinę programą išgirdau, jog Alzheimerio ligą tiriantys mokslininkai sukūrė aplikaciją / žaidimą, kuriame žaidimo principu galime prisidėti prie šios ligos tyrimų. Ir, kas svarbiausia, kaip komentuoja patys mokslininkai, šio žaidimo rezultatai yra tikslesni negu Alzheimerio ligos specialistų. Taigi, kontoroje užmušinėdami laiką, galite pažaisti žaidimą ir tuo pačiu prisidėti prie mokslinių tyrimų.
Šį etapą baikime tokiu scenarijumi: sukuriama programėlė, kuri turi šiuos penkis funkcionalumus:
1. Tikslius personalizuotus pasiūlymus, atsižvelgiant į konkretaus žmogaus fizinę būklę
2. Aplikaciją kurčnebyliams
3. Aplikaciją neregiams
4. Aplikaciją odos problemoms nustatyti
5. Žaidimą
Garantuoju, kad tokią programėlę parsisiųstų bent jau visos Lietuvos mamos vien tik dėl aplikacijos odos problemoms nustatyti.
Tačiau kur čia verslo galimybės? Tarkime, kad dėl įvairių funkcionalumų programėlę parsisiunčia 500.000 žmonių. Ji nėra visiškai nemokama – tarkime, 1 € per mėnesį. Dideliu matematinių gebėjimų nereikia norint įsivertinti metų pajamas vien iš mėnesinio mokesčio, o kur dar papildomos pajamos iš augančių pardavimų ir verslo reputacijos augimas.
Žinoma, reiktų įdėti labai daug pastangų ir resursų tiek vystant pačius funkcionalumus, tiek pritraukiant partnerius. Tačiau kas sakė, kad pelno augimas lengvas uždavinys?
Ties šiais penkiais funkcionalumais nesustojame ir pereiname į kitą periodą, kuris tęsis iki 2035 metų. Kokiais funkcionalumais plėsime mūsų jau turimą programėlę?
Prognozės realiu laiku. JAV Baltimorėje jau šiandien yra veikiantis žemėlapis, kuris rodo opiodais perdozavusius žmones realiu laiku. Funkcionalumas labai paprastas – sveikatos apsaugos atstovai gali iš karto optimizuoti savo resursus, paskirstyti personalą, kitus išteklius. Tuo tarpu policijos atstovai mato kryptis, iš kur ateina narkotikai ir tokiu būdu gali lengviau užkirsti jiems kelią.
Šioje vietoje mūsų jau turimą aplikaciją papildome farmacijos atstovų CRM duomenimis, kurie apimtų žmonių perkamus medikamentus, maisto papildus ir sveikatos įrašus iš sveikatos priežiūros institucijų. Didelio genialumo nereikia, kad nustatytume, kada yra didelė tikimybė peršalimo ligoms bei alergijoms, tačiau tokio lygio duomenų fiksavimas gali suteikti įžvalgas į dar neapčiuoptus ryšius ir prognozes.
Žinoma, šioje vietoje vartotojai turi sutikti dalintis savo duomenimis. Ir čia sakysite, kad priėjau liepto galą su savo prognozėmis. Tačiau pažiūrėkime kas vyksta pasaulyje. Net per daug „negūglinant“ galime rasti krūvą iniciatyvų, kur žmonės, dėl bendro tikslo, skatinami dalintis savo asmeniniais duomenimis. Kaip pavyzdį paminėsiu „minervanandme“ portalą, kuriame tiek sveiki žmonės, tiek turintys sveikatos problemų dalinasi savo nuotraukomis. Tokiu būdu mokslininkams lengviau diagnozuoti tam tikras retas ligas.
Ir jei jau kalbame apie „gūglinimą“, pakalbėkime ir apie dar vieną funcionalumo praplėtimą:
Prognozės remiantis skaitmeniniu vartotojų pėdsaku. Praėjusiais metais (2016) „Microsoft“ korporacija kartu su Kolumbijos universitetu atliko jungtinį tyrimą. Jie išanalizavo eksperimentinės grupės žmonių, kurie turėjo tam tikro vėžio diagnozę, veiklą „Bing“ paieškos variklyje ir sudarė tam tikrus elgsenos modelius: ką žmonės „bingino“ dar prieš sužinant diagnozę. Šiuos modelius pritaikė žmonėms, kurie nežinojo ar serga vėžiu, siekdami nustatyti diagnozę. Rezultatai nespindėjo: pasiektas 5-15 procentų patikimumas.
Aritmetiškai žiūrint skaičiai maži. Tačiau atminkite, kad tyrėjai naudojo tik „Bing“ paieškos variklio analizę.
Dabar grįžkime prie mūsų programėlės, kuri jau turi ir CRM duomenis. Kitas funkcionalumo papildymas – vartotojo veiklos fiksavimas internete: paieškos sistemose, naujienų portaluose, tinklaraščiuose ir kituose informacijos šaltiniuose.
Jūs suteikiate savo asmeninius duomenis, o kaip naudą gaunate tikslias prognozes. Rezultatas: jeigu pagal eilę metrikų jūs turėsite 60 procentų tam tikro susirgimo tikimybę, argi jūs nenorėsite tam susirgimui užkirsti kelią?
Tačiau šiame etape mes vis dar kalbame apie prognozes. Kitas funkcionalumo praplėtimas:
Realus numatymas. Stanfordo universitetas apkabinėjo eksperimentinę grupę visais rinkoje prieinamais nešiojamais pagalbininkais / rengininiais (angl. wearables). Tyrimo metu užfiksavo 2 milijardus įvairių metrikų. Rezultatai parodė, kad konkrečią ligą / susirgimą galima numatyti net kelias dienas prieš prasidedant pirmiesiems simptomams.
Mes savo programėlę nuolatos tobuliname. Šiame etape, žinoma, nesiūlysime žmonėms apsikabinėti visokiais žaisliukais. Šiuo periodu (2020-2035) „wearables“ jau bus labai smarkiai pažengę ir mums užteks vieno įrenginio. Vartotojai tiesiog turės pasidalinti duomenimis. Tačiau kokią naudą jie gaus!
Scenarijus: vieną dieną mūsų turima programėlė praneša, kad: „Daliau – aš atšaukiau visus tavo šios savaitės susitikimus, nes tu rytoj susirgsi. Preparatai nuo peršalimo jau užsakyti ir bus pristatyti šiandien 19:00 į namus, o rytoj 09:00 ryto užrašiau tave pas šeimos gydytoją“.
Nežinau, kaip jūs, tačiau gaudamas tokią naudą tikrai sutiksiu pasidalinti savo duomenis su programėlės vystytojais.
Žinoma, tas „rytojaus“ vizitas pas šeimos daktarą gali būti pakankamai stresinis: aplinkui visi serga, eilės... Tai bus vienas iš pakankamai reikšmingų akstinų vystant naują funkcionalumą.
Virtualūs gydytojai. Sakysite, vakar nugriuvau, susitrenkiau galvą ir nusišneku. Scenarijus įmanomas, tačiau ne. Nesusitrenkiau. Ir kaip pavyzdį pateiksiu „British Airways“ kompaniją, kuri jau šiandien yra užpatentavusi skaitmeninę piliulę. Ją siūlo ilgų skrydžių klientams, kad galėtų fiksuoti tam tikrus biologinius pokyčius skrydžio metu ir, pavyzdžiui, pasiūlyti vandens, kada keleivis net nesupranta, kad jau yra ištroškęs.
Žinoma, čia kvepia jau tiesioginiu pardavimu. Tačiau gal tas tiesioginis pardavimas nėra tokia didelė blogybė, kada mus išgelbsti nuo tiesioginio nedarbingumo ir pajamų praradimo?
Tačiau virtualūs gydytojai daugiau gelbės užkertant kelią momentiniams ir trumpos perspektyvos susirgimams. O ką darysime su ligomis, kurios nulemtos mūsų genų? Būtent čia ir pasitelksime genus.
DNR kodavimas. Jau šiandien yra kompanijų, kurios siūlo tam tikro lygio DNR kodavimą masinio vartojimo lygmeniu. Kaip pavyzdį paminėsiu „Helix“, kuri leidžia konkrečiam žmogui sužinoti daugiau apie save remiantis savo unikaliu DNR. Negana to – kompanija jau dabar į projektą kviečia prisijungti trečias šalis su savo paslaugomis ir prekėmis, kurias būtų galima pasiūlyti konkrečiam žmogui pagal jo unikalią DNR struktūrą.
2030-aisiais metais gerokai atpigus DNR kodavimui šis funkcionalumas galės būti įtrauktas į mūsų programėlę, kuris rekomenduos mums tam tikrus produktus. Sakysite – visiška komercializacija. Taip, komercializacija.
Įsivaizduokite scenarijų: programėlė jums pasako: „Egidijau, nuo šios dienos tau reikia suvalgyti po vieną morką – priešingu atveju, po dešimties metų surigsi vėžiu. 100 procentų susirgsi.“ Ką jūs rinktumėtės: komercializuotą morką, ar garantuotą susirgimą? Aš – komercializuotą morką.
Šį etapą baigiame gerokai pažangesnėmis nuotaikomis. Turime realų įrankį kišenėje, kuris geba mums įsiūlyti visokias morkas ir burokėlius, tokiu būdu traukdamas mus iš susirgimų liūno. Nauda labai aiški. Jūs tiesiog nebesergate. Nebeserga ir jūsų vaikai. Nereikia sukti galvos, kur juos dėti, kai eilinį kartą susirgo darželyje.
Darbdaviui ramu, nes komanda visuomet sveika. Darbdavys net suinteresuotas pats mokėti už šią programėlę, kad tik nereikėtų mokėti nedarbingumo išmokų.
Žinoma, mėnesinis mokestis taip pat pakilęs. Nuo 1€ per mėnesį prieš 10 metų iki 15€. Programėle naudojasi 2.000.000 žmonių. Mintyse atlikime kelis daugybos veiksmus..... O kur dar papildomi morkų ir burokėlių pardavimai.
Taigi jau 2030 metais žmonija labai smarkiai apstos sirgti. Kada žmonija apstos sirgti – visas farmacijos sektorius pereis į kitą etapą.
Nuo 2035 metų į farmacijos industriją labai smarkiai veršis technologinės kompanijos.
Technologijos. Nešiojami pagalbininkai / įrenginiai (angl. „wearables“) darysis vis mažesni. Per 18 metų jie taps nematomi. Naudosime išmanias tatuiruotes, bevielius daviklius ir nano technologijas. Technologijų įmonės šiame etape visuomenei pristatys nano botus, kurie galės būti suleidžiami į kraujotakos sistemą ir mechaniniu būdu naikinti virusus.
Naujasis iššūkis ir didžiulė galimybė techno-farma industrijai – ne kaip pagydyti žmogų, tačiau kaip žmogų patobulinti. Padaryti geresnį. Kaip žmoniją evoliucionuoti į 2.0 versiją.
Ir tai nėra mokslinė fantastika. Tai yra realybė, kuri tikrai išsipildys. Jau šiandien įmonė „Kernel“ investuoja didžiules lėšas, samdo pačius stipriausius inžinierius, neuro mokslininkus ir kuria technologijas, kurios įgalins konkretų individą įgyti papildomų gebėjimų. Norite prisidėti – jie kaip tik šiuo metu ieško darbuotojų.
Dar kartą DNR. Šiame etape mes galėsime keisti savo DNR struktūrą. Galėsime pašalinti savo trūkumus ir evoliucionuotis. Greičiau bėgti. Būti ištvermingesniu. Nesirgti. Geriau matyti. Girdėti. Kaip dabar parsisiunčiame įvairias programėles į savo išmanųjį telefoną, taip galėsime su savo išmaniuoju pasitobulinti save.
Galbūt galėsime patirti H.Bolto greitį bėgant, ar R.Meilutytės gebėjimus plaukiant? Galimybės tikrai beribės. Ir mes labai sparčiai link to einame. Vien ko verta V. Šikšnio DNR redagavimo technologija.
Tačiau čia tikrai nesustosime. „Google“, „Facebook“, E. Muskas investuoja ir kuria smegenų-kompiuterio-sąsają (angl. Brain Computer Interface). Iš techninės pusės trijulė kalba apie skirtingus dalykus, tačiau galutinis rezultatas yra vieningas. Ši technologija įgalins mūsų smegenis sujungti su internetu. Galėsime saugiai talpinti savo atsiminimus, dalintis jai su draugais. Galėsime išsinuomoti papildomų neuronų, įsidiegti norimus gebėjimus, pavyzdžiui užsienio kalbą keliaujant. Galėsime bendrauti mintimis. Turėsime beribę atmintį. Ir labai tikslią. Žinosime viską.
Ir visa tai jau nėra mokslinė fantastika. Yra realūs žmonės, realios technologijos, realūs tyrimai, didžiulės investicijos ir jau šiai dienai didžiulis progresas. Galime būti skeptikai, galime atsiriboti nuo šio progreso, ignoruoti jį. Mūsų teisė. Tačiau atminkime, kad mūsų vaikai tikrai tai patirs. Taip tikrai bus. Gal pagalvokime, kaip mes galime padėti savo vaikams, kad būtent mes būtume lyderiai šioje srityje?