Iš tiesų kūrybiškumo svarba nepastoviame šiandieniniame pasaulyje auga visose srityse. Tad iš kur pasisemti tos visų geidžiamos supergalios ir kaip generuoti idėjas, sukoncentruoti mintis ir atrasti nestandartinius sprendimus? Think outside the box – sako sena kūrybininkų klišė, tačiau ką apie tai mano mokslininkai, menininkai ar netgi psichodelikos entuziastai?
Smegenis galima suaktyvinti
Racionalusis mokslas bene vienareikšmiškai sutaria, kad rakto į kūrybiškumą reikia ieškoti ne pas jį dalinančias ir turbūt rečiau, nei norėtume, aplankančias mūzas, bet mūsų pačių smegenyse ir sudėtingame jų neuronų tinkle. Gera žinia – tarp pilkųjų ląstelių glūdintį kūrybiškumą, anot neuromokslininkų, galima išjudinti, o savo smegenis suaktyvinti.
To daugelis mūsų turbūt ir siekiame prie suplanuotų dienos darbų artindamiesi tik su puodeliu kavos. Kavoje esantis kofeinas stimuliuoja centrinę nervų sistemą, didina budrumą, koncentraciją ir gerina kognityvinius gebėjimus. Vis dėlto kofeinas gali turėti ir nepageidaujamą poveikį, o jei vien poros puodelių kavos per dieną pakaktų visam mūsų kūrybiniam potencialui suaktyvinti, turbūt visuomenėje būtų šimtai da vinčių ir styvų džobsų.
Nerimauja dėl sintetinių stimuliantų
Smegenų suaktyvinimo kontekste vis daugiau kalbama ir apie sintetinių preparatų vartojimą. Šio reiškinio mastas užsienyje tapo toks didelis, kad jau prabilta ir apie prestižinius JAV bei Didžiosios Britanijos universitetus užklupusią „gudrumo“ medikamentų epidemiją ir kovą su ja.
Tokie įvairius sutrikimus gydyti skirti receptiniai vaistai pasižymi smegenų suaktyvinimo savybėmis, tačiau jie potencialiai sukelia priklausomybę, nėra žinomas ilgalaikio jų vartojimo poveikis. Be to, tokių vaistų vartojimas ne pagal paskirtį kelia ir etikos klausimų. Kai kas tokių preparatų vartojimą akademinėje srityje prilygina dopingui sporte ir ragina universitetus prieš egzaminus dėl jo tikrinti studentus.
Kūrybiškumą kursto iš hipių pasiskolintais metodais
Kūrybiniuose sluoksniuose vis dažniau kalbama ir apie septintojo dešimtmečio hipių išpopuliarintos psichodelinės medžiagos LSD mikrodozes, kuris neva taip pat leidžia kasdienėje veikloje efektyviau įdarbinti savo smegenis, kūrybiškiau spręsti užduotis ir atrasti naujus sprendimus. Itin maža LSD dozė, tokio metodo propaguotojų teigimu, nesukelia įprastai su šia pusiau sintetine medžiaga siejamo haliucinogeninio poveikio, bet leidžia sustiprinti savo kūrybinius ir kognityvinius gebėjimus.
Nors realių mokslinių tyrimų šioje srityje dar atlikta mažai, tačiau, neuromokslininkų manymu, pagrindo tokiems tvirtinimams gali būti, o pirminiai stebėjimai rodo, kad veikiamos mažo kiekio šiaip jau netoksišku laikomo LSD smegenys išsilaisvina iš įprastų mąstymo modelių ir ima labiau „improvizuoti“.
Idėjų prižvejoti kasdienybėje
Vis dėlto turbūt daugelis savo smegenis ir kūrybiškumą suaktyvinti norėtume be įvairių papildomų priemonių. O iš ko geriau mokytis kūrybiškumo, jei ne iš pripažintų jo meistrų? Turbūt ne vienam kyla klausimas, iš kur netikėčiausių idėjų savo kūrybai semiasi kino ir televizijos serialų režisierius Davidas Lynchas, šiemet dar kartą nustebinęs pasaulį į ekranus grįžusiu legendiniu „Tvin Pyksu“.
D. Lyncho kūrybos metodas – gaudyti idėjas kasdienybėje, tarsi žuvis tvenkinyje, o pagautas panaudoti kaip jauką kitoms, galbūt daug didesnėms. Kino kūrėjas siūlo nesistengti iš karto sugalvoti vienintelės genialios idėjos, o prisigaudyti daugybę mažesnių ir kaip mozaiką iš jų sudėlioti tam tikrą kūrybinį projektą. Režisieriaus manymu, puikių idėjų galima prigaudyti net ir tiesiog stebint atspindžius gatvės baloje, tad tereikia nepamiršti apsižvalgyti aplinkui.
Svarbu smegenis „mankštinti“
Turbūt kiekvienas, užsiimantis bent šiek tiek kūrybos reikalaujančia veikla, žino, kad idėjos nebūtinai visuomet „kimba“. Dėl to ekspertai pataria savo smegenis treniruoti jas gaudyti. Šiandien jau manoma, kad smegenis galima pripratinti veikti kūrybiniu ir aukštos koncentracijos režimu.
Kaip sveikam organizmui reikalingas fizinis aktyvumas, taip žvalioms smegenims būtinas nuolatinis protinis ir kūrybinis darbas. Taigi net ir laisvu laiku patartina savo smegenis dažniau užimti didesnių kognityvinių ir intelektinių resursų reikalaujančia veikla nei... naršymas socialinių tinklų naujienose.
Suaktyvinti smegenis, neuromokslininkų teigimu, itin padeda mokymasis, pavyzdžiui, naujos kalbos. Tad jei visuomet svajojote išmokti kalbėti prancūziškai ar japoniškai – kodėl to nesiėmus? Jūsų smegenims ir neuronų tinklams patinka iššūkiai, todėl svarbu jų nepašykštėti ir nebijoti pasigilinti net ir į sudėtingus dalykus. Jei išgirdę terminą „kvantinė mechanika“ visuomet svarstėte, kas, po galais, tai yra, bet manėte, jog tai suprasti ne jums, galbūt verta pamėginti apie tai perskaityti bent straipsnį „Vikipedijoje“?
Be abejo, visą laiką aktyviai mokytis smegenys negali, todėl kūrybiškumui, vaizduotei ir įžvalgai didinti rekomenduojamos ir kitokios taktikos:
Kuo daugiau skaityti. Skaitant labiau aktyvinami už kūrybą ir vaizduotę atsakingi smegenų centrai nei, tarkime, žiūrint filmą. Skaitant visus aprašomus įvykius, veikėjus ir aplinką reikia įsivaizduoti, taigi – aktyviai kurti, o ne tik pasyviai stebėti prieš akis bėgančius vaizdus. Be abejo, tai nereiškia, kad smegenų išjudinti negali ir geras filmas.
Išbandyti naujus dalykus. Naujos situacijos priverčia smegenis prie jų prisitaikyti, leidžia naujoje perspektyvoje įvertinti įvairius dalykus, papildo patirties bagažą. Nauja iš esmės yra kūrybiškumo ir tobulėjimo sąlyga. Nauji hobiai, naujos vietos ir patirtys neabejotinai stiprina kūrybinius raumenis.
Leisti laiką su kūrybingais žmonėmis. Kūrybiškas požiūris gali būti užkrečiamas, todėl būti kūrybingų žmonių draugijoje visuomet naudinga. Tinkamas socialinis klimatas gali leisti suvešėti asmeniniam kūrybiškumui.
Atpalaiduoti mintis medituojant. Visuomet naudinga smegenis kartkartėmis „perkrauti“, o tai leidžia padaryti įvairūs meditacijos metodai. Tik gerai pailsėjęs protas gali būti maksimaliai produktyvus ir kūrybingas.