Konkursas nutrauktas
Dar tik prasidėjus architektūriniam konkursui Delfi rašė, kad laimėtojas gali būti iš anksto žinomas. Kai dar nebuvo viešai įvardyti konkurso dalyviai, Delfi šaltiniai prognozavo, kad laimėtoju taps būtent Lietuvos architektų rūmų vadovo, Lietuvoje gerai žinomo architekto L. Rekevičiaus įmonė „Aketuri architektai“.
Taip ir įvyko. Architektūrinio konkurso vertinimo komisija nusprendė, kad būtent L. Rekevičiaus įmonės pateiktas pasiūlymas yra pats geriausias.
Vertinimo komisijos pirmininku buvo Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis. Jis, Delfi šaltinių teigimu, su L. Rekevičiumi palaiko artimus ryšius.
Delfi jau rašė, kad daugiausiai komisijos simpatijų sulaukė pats brangiausias „Aketuri architektai“ pasiūlymas. Iš viso konkurso vertinimo komisijai buvo pateikti 5 projektiniai pasiūlymai. Brangiausio vertė siekė 148 245 240 Eur be PVM. Pridėjus PVM suma išauga iki maždaug 179 376 740 mln. eurų.
Vis dėlto LRT administracija konkurso dalyviams siūlė orientuotis į kur kas kuklesnes sumas.
Sa.lt 2021 m. rugsėjo 21 d. rašė, kad LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel anksčiau teigė, jog LRT būstinę tikimasi pastatyti iki 2025 metų, ji turėtų kainuoti apie 47,5 mln. eurų.
Kaip bebūtų, nors konkurso laimėtojas buvo išrinktas, sutartis su juo nepasirašyta. Ir čia Delfi šaltiniai kelia dvi versijas. Pirma skamba taip. Šaltinių teigimu, LRT administracija pabandė išsiaiškinti, ar Vyriausybė sutiktų padėti parūpinti finansavimą L. Rekevičiaus įmonės pasiūlytam brangiausiam projektui. Gavus signalų, kad LRT būstinės atnaujinimas kainuos per brangiai, galėjo būti imta ieškoti formalių priežasčių, kaip nutraukti pirkimą.
Antroji nesėkmės priežastis gali būti tokia. Kai kurie konkurso dalyviai pateikė skundus Viešųjų pirkimų tarnybai, ši ėmėsi nagrinėti situaciją ir siekiant išvengti teisinių pasekmių dėl užfiksuoto projektinio pasiūlymo neatitikimo nutarta nutraukti pirkimo procedūras. Žinant, kad kai kurie konkursą pralaimėję architektai gali kreiptis į teismą, saugiau nutraukti procedūras anksčiau.
Dar šių metų gegužę skelbta, kad LRT architektūrinės idėjos konkurso vertinimo komisija priėmė sprendimą nutraukti konkursą – tai reiškia, kad nebus pasirašyta sutartis su nė vienu iš penkių konkurse dalyvavusių idėjų autorių.
„Komisija sprendimą persvarstė LRT administracijos prašymu po konsultacijų ir diskusijų su Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Nustačius preliminarią tiekėjų eilę, konkurso tolimesnės procedūros buvo sustabdytos ir dokumentai, susiję su pirkimu, pateikti VPT. Tai buvo būtina, siekiant visapusiškai įvertinti svarbų ir valstybei reikšmingą vykdomą pirkimą bei užtikrinti sėkmingą atranką. Abejonių kėlė faktas, kad visos idėjos nebuvo įgyvendintos be priekaištų – esmė atitiko, tačiau formalumuose buvo problemų“, – gegužę pranešė LRT.
Tai reiškia, kad galiausiai laimėtoju netapo nė vienas dalyvis. Projekto konkurse pirmąsias 3 vietas užėmusius dalyvius buvo numatyta apdovanoti piniginiais prizais (premijomis).
Pirmosios vietos laimėtojui buvo planuojama skirti 12 tūkst. eurų, antrosios – 8 tūkst. eurų, trečiosios – 5 tūkst. eurų dydžio premijas. Tačiau nutraukus konkursą, premijos liko neišdalintos.
LRT sprendimą apskundė teismui
Nesėkminga konkurso baigtis sukėlė nesutarimų tarp LRT administracijos ir konkurso laimėtojo „Aketuri architektai“. L. Rekevičiaus įmonė su skundu kreipėsi į teismą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Aketuri architektai“ ieškinį atsakovei VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija „dėl vykdant viešąjį pirkimą priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais“.
Ieškovė „Aketuri architektai“ ieškiniu atsakovei LRT prašė teismo pripažinti neteisėtu bei nepagrįstu perkančiosios organizacijos VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2022 gegužės 17 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo, kurio devizas – „Juosta“ atmetimo ir konkurso procedūrų nutraukimo Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. atmetus visų tiekėjų pasiūlymus.
Teismas nusprendė, kad „Aketuri architektai“ pasiūlymas, kuriame buvo netiksliai numatytas želdynų išsaugojimas, viršytas pageidautas pastato plotas, automobilių stovėjimo vietų skaičius, pasirinktas kitas brėžinių mastelis buvo atmestas pagrįstai kaip neatitinkantis reikalavimų.
Taigi, spalio 3 d. teisėja L. Bujokaitė paskelbė sprendimą, kuriuo „Aketuri architektai“ ieškinys atmetamas. Taip pat ji nusprendė priteisti iš ieškovės atsakovei LRT 4082,84 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu.
Projekto nėra, bet tūkstantinės išlaidos jau patirtos
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sutiko pasidalinti savo vertinimu dėl nesėkme pasibaigusio bandymo atnaujinti centrinę LRT būstinę.
„Dėl sudėtingų ir architektūrinėms idėjoms taikomų įprastų viešųjų pirkimų taisyklių prarasime mažiausiai vienerius metus. Todėl nepaisant to, kad bylą laimėjome, pasisakome už teisės aktų peržiūrą, kad visuomeninės paskirties pastatų architektūrinės idėjos konkursai galėtų vykti sklandžiai, ir kūrybinius sprendimus pateikiantiems konkurso dalyviams atitikti viešųjų pirkimų taisykles būtų įveikiama užduotis. Apie šiuos būtinus pokyčius kalba ir architektų bendruomenė, nes dėl dabar taikomų nuostatų valstybė iššvaisto daug resursų“, - teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Galiausiai jį įvardijo konkrečius skaičius, kiek LRT kainavo nesėkme pasibaigusio konkurso surengimas.
„Nors laikas yra didžiausia kaina, kurią mokame, konkurso organizavimas turėjo ir finansinę išraišką. Konkursą organizavo Lietuvos architektų sąjunga (LAS) pagal sutartį, kurios vertė – 26 700 eurų be PVM. Išorės komisijos nariams sumokėta 3900 eurų. Nei komisijoje dirbę LRT darbuotojai, nei LRT tarybos atstovai jokio atlygio už tai negavo“, - nurodė LRT generalinė direktorė.
Delfi išsiaiškino, kad tai nėra vienintelės išlaidos, susijusios su LRT pastatų atnaujinimo konkursu. Štai VšĮ nacionalinis radijas ir televizija 2021 01 21 pasirašė 4.000,01 Eur vertės sutartį su MB „Martyno Marozo architektūra ir planavimas“. Ja nusipirkta ekspertinio vertinimo ir konsultavimo dėl LRT naujo pastato architektūrinio konkurso paslauga.
„Atkreipiame dėmesį, kad užstrigęs LRT nekilnojamojo turto projektas turės ir savo energetinę kainą. Išlaikyti energetiškai neefektyvų pastatą valstybei visuomet daug kainavo, tačiau tai ypač pasijus dabar. Skaičiuojame, kad elektros kaina LRT išaugs daugiau negu 10 kartų.
Todėl nepaisant to, kad vystyti visuomeninės paskirties nekilnojamojo turto objektą yra sudėtingas procesas, o tam tikri viešųjų pirkimų reikalavimai labai stipriai apsunkina architektūrinės idėjos konkursus, LRT ir toliau sieks, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas turėtų modernų ir energetiškai efektyvų pastatą, todėl, jei reikės, architektūrinės idėjos konkursą skelbs dar kartą“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Be to, klausėme, jei LRT skelbs naują architektūrinį konkursą, tai kada? Kokios bus nubrėžtos statybų kainos lubos? Kokia bus didžiausia galima naujų pastatų suma? Vis dėlto atsakymų į šiuos klausimus negavome.
Teismo sprendimą vadina nuviliančiu
L. Rekevičius taip pat pasidalino savo komentaru.
„Konkursas baigėsi nesėkme todėl, kad konkurso sąlygose buvo palikta dviprasmybių (pvz., želdynų zona numatyta toje vietoje, kur numatytas ir transporto patekimas į sklypą, ar toje vietoje, kur yra esami statiniai, arba – sąlygose liko neaiškumas, ar gali virš želdinių zonos būti projektuojama konsolinė pastato dalis, ir pan.). Taip pat sąlygose nebuvo aiškiai atskirta, kurios gairės yra privalomos, o kurios rekomendacinės (pavyzdžiui, brėžinių pateikimo mastelis, anot LRT pirkimo komisijos, yra tokio paties svorio reikalavimas, kaip ir tinkamo dydžio TV studijos suprojektavimas). Ir, žinoma, visus šiuos aspektus ypač jautriai vertinti privertė faktas, kad vienas konkurso dalyvių parašė net kelias pretenzijas, kad mūsų laimėjęs darbas neatitinka sąlygų (nors, kaip matome iš LRT pirkimų komisijos sprendimo, skundusiųjų darbas kažkokių smulkmenų taip pat neatitiko, dėl ko ir buvo atmesti VISI darbai)“, – nurodė L. Rekevičius.
Galiausiai jis neslėpė nusivylimo teismo sprendimu.
„Teismo sprendimas yra nuviliantis ne tik mums, bet ir visiems konkurse dalyvavusiems ir į prizines vietas pretendavusiems kūrėjams. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pirkimu buvo siekiama atrinkti geriausią architektūrinę idėją. Atitinkamai visi pasiūlymų neatitikimai (jeigu tokie ir buvo) turėjo būti vertinami turint omenyje, kad jie gali būti ištaisyti techninio projekto rengimo metu. Tad jeigu tie neatitikimai neesminiai ir ištaisomi projektavimo metu, pirkimas turėjo būti tęsiamas.
Projektavimo sutarties juodraštis, kuris yra priedas prie konkurso sąlygų, numato, kad techninio projekto metu galima atlikti konkursinio pasiūlymo keitimus, jei nėra iš esmės keičiama architektūrinė idėja. Tuo tarpu teismas pirkimo tikslo visiškai nevertino. Taigi, dabar vien dėl formalių neatitikimų, visų tiekėjų pasiūlymai bus atmesti, o konkursas, tikėtina, vykdomas iš naujo“, – aiškino L. Rekevičius.
Anot jo, šį eismo sprendimą ketinama skųsti.
UAB „Aketuri architektai“ pasiūlyta kaina buvo pati didžiausia ir ji gerokai viršijo LRT įvardytą sumą, už kurią planuota pastatyti naujus pastatus. „Ar, Jūsų vertinimu, sąžininga kitų architektų atžvilgiu, kad konkursą laimi nubrėžtą sumą viršijanti įmonė?“ – paklausėme L. Rekevičiaus.
Jis pateikė štai tokį atsakymą: „Statybos kainos prognozavimas architektūros idėjos konkurso metu yra itin netikslus užsiėmimas, prilygintinas būrimui iš kavos tirščių. Kaip žinia, kainą bent kiek tiksliau galima nustatyti tik iš techninio projekto, bet ne konkurso idėjos pasiūlymo. Tokiuose prognozavimuose labai daug patirties neturime, todėl įvardinome galimą LRT būstinės statybos kainą, kuri buvo didesnė, nei reali panašių objektų statybos kaina (pernai metų rudens realijomis).
Pirkimo procedūrų metu apie tai gavome užklausą iš LRT, galimą prognozinę statybos kainą tikslinomės konsultacijų būdu su rangovinėmis organizacijomis, ir galų gale priėjome prie išvados, jog mūsų idėjos realizavimo kaina neturėtų išsiskirti iš kitų komandų prognozuotų statybos kainų. Taigi, jokio pagrindo nesąžiningumui ar eliminavimui čia nėra.“
Su LRT bendravo dar prieš paskelbiant konkursą
Paklausus, ar „Aketuri architektai“ dalyvautų naujame LRT paskelbtame kūrybiniame konkurse, L. Rekevičius teigė, kad skelbti naują konkursą būtų labai neteisinga.
„Jei LRT skelbtų naują konkursą, tai būtų katastrofiškai neteisinga konkurse jau dalyvavusių komandų atžvilgiu. Jei dalyviai pasiūlys tas pačias idėjas, kuriomis tikėjo pirmojo konkurso metu, tuomet praras anonimiškumą (vieną esminių konkurso sąlygų). Jei bandys sukurti kažkokį visiškai naują idėjinį pasiūlymą, bus priversti nukrypti nuo tų geriausių įžvalgų, kurias jau buvo sugalvoję pirmajam konkursui, ir darys kitaip vien dėl anonimiškumo, o ne dėl to, kad tuo kitokiu sprendiniu tikėtų. Be to, laimėję darbai yra viešai matomi, kaip ir jų recenzijos. Tai reiškia, kad pakartotinio konkurso atveju nauji dalyviai galėtų visiškai atvirai pasinaudoti žiniomis ir įžvalgomis iš pirmajame konkurse dalyvavusių komandų darbų, taip būtų prarastas dalyvių lygių teisių principas“, – teigė L. Rekevičius.
Taip pat L. Rekevičiaus paklausėme, kiek jo įmonei kainavo pasiūlymo LRT pastatų atnaujinimo architektūrinio konkurso pateikimas?
„Šiuolaikinei architektūros studijai, dirbančiai skaidriai ir legaliai, vieno konkursinio darbo parengimas kainuoja 8000-15000 Eur, priklausomai nuo projekto dydžio ir sudėtingumo.
Mūsų studija ir LRT konkursinis projektas nėra išimtis, sąnaudos siekia 10-12 tūkst. Eur. Tai yra labai didelė suma, todėl ir esame priversti ginti save (ir kitus konkurso dalyvius taip pat) teisme, nes nutraukus konkursą netenkame ne tik projektavimo paslaugų sutarties ir darbo, tačiau ir prizų – konkursą nutraukus prizai neišmokėti nei vienam prizinę vietą laimėjusiam kolektyvui.
Reikia atkreipti dėmesį, kad nuosekliai konkursuose dalyvaujančiai architektūros studijai pavyksta laimėti kas kokį 10 konkursą. Reiškia, tam, kad laimėti vieną konkursą, investuoti reikia labai nemažai – 10x(8000-15000). Būtent dėl tokių žymių sąnaudų ir yra sunku prisikviesti architektūros studijas konkursuose dalyvauti. Tačiau architektūros konkursai yra vienas pačių geriausių būdų atrasti geriausias architektūrines idėjas, tinkamas vienai ar kitai vietai, todėl gausus dalyvių skaičius yra, visų pirma, visuomeninis interesas.
Būtent todėl labai svarbu, kad privačių (kviestinių) konkursų organizatoriai numatytų bent didesnę sąnaudų dalį dengiančius honorarus dalyviams, o viešųjų architektūros konkursų atveju – kad dalyvių lauktų sąžiningas ir adekvatus vertinimas, o laimėjimo atveju – prizai, padengiantys dalyvavimo išlaidas. Tokie nutrauktų konkursų atvejai, kaip LRT, yra itin skaudūs dalyviams, bei žlugdo architektų užsidegimą dalyvauti konkursuose apskritai“, – nurodė architektas.
Dar prieš paskelbiant konkursą Delfi pasiekė informacija, kad LRT centrinę būstinę projektuos būtent L. Rekevičiaus vadovaujama įmonė.
Jo paklausėme, ar įmonės atstovai dar iki oficialiai paskelbiant šį konkursą buvo susitikę su LRT administracijos darbuotojais ir aptarinėję su konkursu susijusias aplinkybes, savo ketinimus dalyvauti konkurse ir pan.?
L. Rekevičius pateikė štai tokį atsakymą: „Prieš konkursą LRT kreipėsi į mus (matyt todėl, kad anksčiau esame prisidėję prie studijos dėl naujos LRT būstinės galimybių rengimo) su klausimu, kas galėtų padėti organizuojant architektūrinį konkursą. LRT darbuotojus nukreipėme konsultuotis į kitas organizacijas, kurios nuosekliai užsiima architektūrinių konkursų organizavimu.“