Visas „Delfi plius“ turinys bus pasiekiamas visiems šios platformos prenumeratoriams, tačiau pagal individualius prioritetus bus atrenkama, kas jiems rodoma tituliniame puslapyje. Taip pat kiekvienas autorius jau turi savo profilį – norintys galės gauti pranešimus mėgstamiems autoriams paskelbus naują turinį.
Naujoji funkcija bus pavadinta Mano Delfi plius. Pageidaujantys gauti kuo tiksliau atrinktą personalizuotą turinį, Delfi plius platformoje turėtų pažymėti juos labiausiai dominančias temas, šaltinius ir autorius. Prenumeratoriai tai gali padaryti ČIA.
Pasak „Delfi“ vyriausiosios redaktorės Rasos Lukaitytės-Vnarauskienės, pasaulinėse medijų diskusijose apie personalizaciją šiuo metu kalbama nuolat.
„Tai yra kas kita nei bendrosios naujienos. Ten temos yra nesenstančios – aš jas galiu skaityti ir ryte, ir vakare. <... > „Delfi plius“ veikia kaip platforma, apjungianti įvairius kūrėjus. Prie mūsų yra prisijungę ir žurnalai – „Kultūros barai“, „Naujasis židinys-Aidai“, „Šiaurės Atėnai“, turime daug įvairaus turinio ir autorių“, – pasakoja R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Anot jos, „Delfi plius“ šiuo metu prenumeruoja 2500 vartotojų: „Tai rodo, kad Lietuvoje yra žmonių, kurie domisi tokiu turiniu, palaiko tokias idėjas, nori prisidėti prie autorių, žurnalų sklaidos. Iki metų pabaigos, tikiu, šį skaičių padvigubinsime.“
R. Lukaitytės-Vnarauskienės teigimu, apklausos rodo, kad apie 10 proc. vartotojų gali ir nori mokėti už turinį, tai ypač populiaru tarp jaunesnių vartotojų, kuriems įprasta mokėti už turinį „Netflix“, „Spotify“ ir kitose platformose.
Pasak komunikacijos specialisto Mykolo Katkaus, ne viena turinio platforma pasaulyje ir išpopuliarėjo būtent dėl to, kad pasiūlė vartotojams personalizuotą turinį.
„Spotify išpopuliarėjo po to, kad atsirado Discover Weekly, kur kažkas pakuruoja, ko tu panašaus klausai. Kuravimas yra svarbus“, – laidoje „Delfi diena“ sako jis.
Komunikacijos specialisto teigimu, vartotojams vis labiau priimtina susimokėti už turinį, nes taip jie gali gauti išskirtinį turinį.
„Mokamas turinys mums leidžia atkreipti dėmesį į dalykus, kurių mums trūksta. The Economist buvusi redaktorė padarė tyrimą, kokio turinio labiausiai trūksta išnykus mokamam turiniui, regioniniams laikraščiams. Trūksta rimtų gilių tyrimų. Dabar tiriamosios žurnalistikos bėda yra, kad tu ją darai labai ilgai ir paskui vis tiek kažką turi parašyti, nes tiek laiko tyrei. O būna ir nieko neatranda. Tai mažina objektyvumą, analitinė žurnalistika yra nukentėjusi. Lygiai taip pat yra nukentėjusios vietinės žinios, tai turi labai mažą auditoriją“, – pasakoja M. Katkus.
„Mano nuomone, mokama žiniasklaida yra bandymas suteikti žmonėms turinio, kurį jūs kaip žurnalistai norėtumėte žmonėms duoti, tačiau nesate tikri, ar jis pagal komercinius parametrus, skaitomumą, bus naudingas“, – aiškina jis.
Pasak M. Katkaus, Lietuvos žiniasklaidos rinka maža, todėl reikia derinti skirtingus verslo modelius: „Delfi yra puikus pavyzdys, kaip bandoma derinti du dalykus – atskirti turinį, už kurį norisi mokėti pinigus ir turinį, kuris yra plačios paklausos ir jūsų, kaip žurnalistų, pareiga yra tą turinį paskleisti.“