„Praėjusiais metais verslams komunikacijos krizių nestigo. Didžiosios dalies krizių priežastys susijusios su pačių organizacijų sprendimais ir įstatymo ar reguliavimo pažeidimais. Tai rodo, kad organizacijose sprendimai priimami neapsvarsčius reputacinių, komunikacinių ir net teisinių pasekmių“, – sako „INK Special Projects“ vadovas Kęstutis Gečas.
Pasak jo, pažengusios organizacijos yra įsidiegusios rizikų valdymo ir reikšmingesnių sprendimų vertinimų algoritmus, kurie apsaugo nuo klaidingų ar abejotinų sprendimų, taip pat didelį dėmesį skiria reikšmingesnių sprendimų komunikacijai bei komunikaciniam pasiruošimui.
Gamtosauga – nuo žodžių prie veiksmų
2023-aisias energetikos sektorius, ypač elektros tiekėjai, gavo atokvėpį, mat atsitraukė didelį spaudimą kėlusi energetinė krizė. Tai matyti ir iš to, kaip lengvai ir sklandžiai susitvarkyta su dviejų mažųjų elektros tiekėjų bankrotais. Tiesa, to neįvyko su bene garsiausia 2023 m. krize, kilusią dėl klientų permokų ESO.
„Pernai matėme sėkmingą „Tuščių narvų“ kampaniją už kailinių žvėrelių fermų draudimą. Gegužę buvo skandalas dėl nupjauto vadinamojo Ceikinių ąžuolo, liepą kilo protestai dėl ketinimų pjauti medžius Basanavičiaus gatvėje Vilniuje, o lapkritį vyko protestas prie Seimo dėl miškų kirtimo.
Taigi, galime matyti, kad aplinkosauginės problemos tampa ne tik svarbesnės, bet ir dažniau imamasi viešų veiksmų, kad jos būtų pastebėtos ir sprendžiamos. Tai reiškia, kad statybų bei medienos pramonės bendrovių veiklos aplinka sudėtingėja“, – teigia „INK Special Projects“ vadovas.
Dėmesio centre – socialinė atsakomybė
2023 m. pagrindiniai sektoriai, kuriuose kilo viešos krizės bei krizinės situacijos, liko nepakitę, tai: prekyba, transportas ir logistika, gamyba, statyba ir NT bei sportas, kultūra, pramogos. Daugiausiai nemalonių situacijų – prekybos sektoriuje, tačiau jos, kaip įprasta, buvo palyginti smulkios. Labiausiai išsiskyrė jau bankrutavusio, maistą su padirbtomis galiojimo etiketėmis pardavinėjusio prekybos tinklo „Sale“ istorija.
2023-iais, kaip ir metais anksčiau, pagrindinė krizinių situacijų priežastis – prieštaringi sprendimai, t. y. veiksmai, kurie nepažiesdami reguliavimo rėmų, pažeidžia socialinės atsakomybės, etines normas. Šią kategoriją aukštumoje išlaiko karas Ukrainoje.
Antroje vietoje ‒ įvykiai dėl įstatymo ar reguliavimo pažeidimo. Čia galima paminėti Lietuvos banką (LB), kuris kaip niekad gausiai dalino baudas ir kitas sankcijas finansų sektoriaus dalyviams. Trečioje – problemos dėl paslaugos ar prekės kokybės, ketvirtoje – incidentai: nuo „Amber Grid“ dujotiekio sprogimo iki nukritusių vėjo turbinų; nuo mirtino gaisro „Senevita“ senelių namuose iki eismą Vilniaus oro uoste užblokavusio „Brussels Airlines“ lėktuvo.
Naujai penketuke pasirodžiusi kategorija – komunikacijos sukelta krizė arba melagiena. Metų pradžioje daliai maisto gamintojų teko aiškintis dėl svirplių miltų jų produktuose, vasarą netikėto neigiamo atgarsio sulaukė atnaujinta „Call Russia“ kampanija. Nemalonumų dėl neatsargaus kalbėjimo užsitraukė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, neigiamai pasižymėjo ir kitų tautybių atstovus niekinęs Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Audrius Valotka, ar žurnalistą Vidą Mačiulį užsipuolęs Andrius Užkalnis.
Garsios krizės pabaiga ir iššūkiai finansų sektoriui
„Finansų sektorius 2023 m. susidūrė su nemažai iššūkių. Ne tik dėl LB dalinamų baudų, bet ir naujų investicinio gyvybės draudimo, II pakopos pensijų fondų reguliavimo iniciatyvų.
Beveik vienu metu iššūkių kilo šio sektoriaus bendrovėms dėl NT: neišspręstos „Noewe“ (buvusi „Lewben“) reputacinės problemos grįžo dar vienu smūgiu dėl galimos „Yellowstone“ nuomos, o „BaltCap“ kilo bėdų su Nacionalinio stadiono statybomis užsiimančiu fondu“, – apibendrina K. Gečas.
Anot jo, negalima nepaminėti ir kito – šįkart teigiamo – įvykio, kuomet pirmojoje metų pusėje iš krizės išėjo ir reputaciją ėmė ryškiai taisytis „Viada“. Iki tol kaltinta ryšiais su Rusija ir rusišku kapitalu, bendrovė apsigynė teisme. Tuo nepasitenkinusi, skyrė paramą Ukrainai bei įsitraukė į dar vieną lėšų besiginančiai šaliai rinkimo kampaniją. Tai turėjo parodyti, kad ji neturi sąsajų su rusišku kapitalu ir svarbiausia – su karu Ukrainoje ir kartu pašalinti pagrindinį reputacinį „akmenį“.
„INK Special Projects“ vadovo teigimu, atskiro paminėjimo vertas ir Lietuvos naujienų portalų žygis prieš „Meta“, kurios valdomame socialiniame tinkle „Facebook“ atsirado daug netikrų tiek žiniasklaidos kanalų, tiek kitų žinomų šalies prekių ženklų paskyrų. Gausiai reklamuojamos, jos vedė į portalų klonus, kur buvo viliojami gyventojų duomenys. „Facebook“ nesiimant veiksmų dėl šios bendrovei pelningos, o žiniasklaidos kanalams nuostolingos situacijos, jai didintas viešas spaudimas.
Metinė 2023-ųjų „INK Seismonitor“ krizių ir krizinių situacijų apžvalga yra jau trečioji. Joje, kaip ir anksčiau, apibendrinama informacija iš „INK Seismonitor“, kuris stebi situaciją 17 ekonominės veiklos sektorių ir krizines situacijas grupuoja pagal jų kilmę į 12 kategorijų.