Tyrimo duomenimis, abiejų socialinių platformų naudotojų skaičius per pastaruosius dvejus metus reikšmingai išaugo. 2014 metais „Snap“ dar naudojosi tik 12 proc. interneto vartotojų pasaulyje, o gyvenimo akimirkomis „Instagram“ tinkle su savo sekėjais dalijosi beveik ketvirtadalis (24 proc.) reguliarių žiniatinklio vartotojų planetoje.
Lietuvoje taip pat jau ženkli dalis interneto vartotojų naudojasi socialinėmis platformomis „Instagram“ ir „Snap“. Pirmąja per mėnesį bent kartą pasinaudoja 16,7 proc., antrąja – 5,1 proc. interneto vartotojų šalyje. Palyginimui, praėjusių metų rudenį „Instagram“ naudojančių interneto vartotojų dalis Lietuvoje dar nesiekė dešimtadalio.
„Augantis tokių platformų kaip „Instagram“ ar „Snap“ populiarumas atveria prekės ženklams daugiau galimybių pasiekti vartotojus, užmegzti su jais prasmingą ir labiau betarpišką ryšį, suteikti jiems įdomią patirtį, tačiau kartu kelia ir naujus iššūkius. Svarbiausias jų – atrasti tinkamus būdus komunikuoti su tikslinėmis grupėmis, neatstumiant jų agresyvia rinkodara ir neaktualiomis ar nepatraukliai pateiktomis, vartotojo neįtraukiančiomis žinutėmis“, – sako „Kantar TNS“ Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė.
„Spartus „Instagram“ ir „Snap“ vartotojų skaičiaus augimas tik dar kartą patvirtina vizualinio turinio svarbą prekės ženklų komunikacijoje. Slinkdami siena žemyn vienam įrašui skiriame ne daugiau nei kelias sekundes dėmesio, tad vizualas turi būti ryškus, interaktyvus ir leidžiantis vartotojui suprasti, ką prekės ženklas siekia papasakoti. Dėl šių priežasčių prekės ženklai vis daugiau investuoja į unikalaus turinio parengimą, ši tendencija tik didės“, – pasakoja socialinės medijos agentūros „bigNow“ vadovė Jarūnė Narkevičiūtė.
„Connected Life“ tyrimas atskleidė, kad skeptiškiausi įvairių prekės ženklų skleidžiamam turiniui socialinėse platformose yra švedai ir danai – 57 proc. gyventojų šiose šalyse teigė sąmoningai ignoruojantys prekės ženklų paskyrų skelbiamas žinutes. Mažiausiai reklaminis turinys užkliūna brazilams ir Saudo Arabijos gyventojams. Tik 19 proc. interneto vartotojų šiose šalyse teigė aktyviai vengiantys prekės ženklų skelbiamo turinio „Instagram“, „Snap“ ar kituose socialiniuose tinkluose.
Daugiau nei trečdalis (34 proc.) apklaustų interneto vartotojų pasaulyje taip pat teigė jaučiantys, kad juos socialiniuose tinkluose nuolat įkyriai „persekioja“ internetinė rinkodara. Be to, 40 proc. 16-24 metų amžiaus socialinių tinklų vartotojų teigė esantys gerokai mažiau paveikūs prekės ženklų komunikacijai socialinėse platformose nei draugų bei įvairių nuomonės lyderių skleidžiamai informacijai jose. Verta pabrėžti, kad šiai amžiaus grupei priklausantys gyventojai sudaro socialinių tinklų vartotojų pagrindą.
Vis dėlto visame pasaulyje atliktas tyrimas taip pat parodė, kad socialiniai tinklai tampa vis patrauklesni ir vyresniems gyventojams. 55-65 metų amžiaus „Instagram“ vartotojų skaičius nuo praėjusių metų pasaulyje išaugo net 47 proc. Vienas iš penkių šiai amžiaus grupei priklausančių interneto vartotojų pasaulyje jau naudojasi „Instagram“. Beveik dešimtadalis (9 proc.) naudojasi „Snap“ teikiamomis galimybėmis.
„Connected Life“ tyrimas yra kasmet „Kantar TNS“ atliekama pasaulinė studija apie interneto vartotojų nuostatas ir elgesį. Šiemet tyrimo metu buvo apklausta 70 tūkst. interneto vartotojų 57 pasaulio šalyse.