Tyrimo metu analizuotas į TOP1000 didžiausių Lietuvos verslo įmonių sąrašą patenkančių organizacijų aktyvumas profesiniame tinkle „LinkedIn“. Papildomai į jį įtraukti šalyje veikiantys bankai ir draudimo bendrovės, – informuojama pranešime spaudai.
42 proc. nėra susitvarkiusios net higienos
„Nors Lietuvos verslo aktyvumas „LinkedIn“ per pastaruosius keletą metų pastebimai išaugo, daugiau nei 40 proc. pačių didžiausių bendrovių šioje populiarioje platformoje nėra pasirūpinusios net bazine higiena, tai yra neturi savo organizacijos profilio. Kadangi įmonių dėmesys darbdavio įvaizdžio formavimui šiuo metu yra itin didelis, faktas, kad apie 420 didžiausių pagal pajamas bendrovių čia nedaro visiškai nieko, kiek nustebino“, – pasakoja Deividas Budginas, skaitmeninės komunikacijos agentūros „Relevant“ vadovas.
Anot jo, per pastaruosius 5 m. profesinio soc. tinklo „LinkedIn“ populiarumas tarp Lietuvos interneto vartotojų sparčiai augo. Šiuo metu paskyras platformoje turi apie 500 tūkst. šalies gyventojų – per trejus pastaruosius metus šis skaičius išaugo beveik perpus (47 proc.). Paskui vartotojus į „LinkedIn“ persikelia ir vis daugiau verslų, šį tinklą naudojančių savo veiklos pristatymui, darbuotojų paieškai, rinkodarai.
Į reklamą investuoja dešimtadalis
Visgi į reklamą „LinkedIn“ šiuo metu investuoja mažuma čia įsikūrusių didžiųjų šalies įmonių. Mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) profilį turinčių bendrovių komunikacijai „LinkedIn“ pasitelkė reklamą – tai tik kiek daugiau nei 5 proc. visų į TOP1000 sąrašą patenkančių verslų.
Aktyviausi „LinkedIn“ tinkle – Lietuvoje veikiantys bankai, taip pat IT, telekomunikacijų, aviacijos bendrovės – daugiau nei 90 proc. šiuose sektoriuose dirbančių įmonių platformoje turi organizacijų paskyras. Į reklamą irgi dažniausiai investuoja minėtų sektorių, taip pat nekilnojamojo turto, energetikos bendrovės.
„Įdomu tai, kad lyginant su „Facebook“, kur kas mažesnė dalis „LinkedIn“ esančių verslų investuoja į reklamą. „Facebook“ tą daro ketvirtadalis (26 proc.) savo puslapius turinčių didelių įmonių, o „LinkedIn“ – beveik trigubai mažesnė dalis. Labiausiai tikėtinos priežastys – brangesnė reklamos kaina, reikiamų kompetencijų stoka, dar neišgryninta rinkodaros strategija šioje platformoje“, – mano D. Budginas.
Eksperto teigimu, dalis tirtų įmonių taip pat kol kas dar nėra atradusios visų galimų skaitmeninės rinkodaros „LinkedIn“ krypčių. Pavyzdžiui, verslas-verslui segmente dirbančios bendrovės, kurių daug tarp TOP1000 didžiausių įmonių, dažnai nesupranta, kad „LinkedIn‘ gali būti pasitelkiamas ne tik darbuotojų pritraukimui, bet ir tikslinėms pardavimų skatinimo kampanijoms, reputacijos kūrimui labai specifinėse auditorijose, kontaktų mezgimui užsienio rinkose ir pan.
Atliekant tyrimą naudoti viešai prieinami „LinkedIn“ duomenys: pastarųjų 60-ies dienų organizacijų profiliuose skelbtas turinys bei informacija apie vykdytus reklamos pirkimus. Analizuoti 1000 didžiausių pagal 2019 m. pardavimo pajamas Lietuvoje veikiančių įmonių profiliai, taip pat į analizę įtraukti bankai ir draudimo bendrovės. Analizuojamas laikotarpis: 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiai.