8 iš 10 jaunų europiečių daugiau mokėtų už produktus tvariose pakuotėse: ką apie tai mano Lietuvos verslas?

Tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ duomenimis, daugiau nei trečdalis – 36 proc. – lietuvių, rinkdamiesi ir pirkdami produktus, atkreipia dėmesį į žaliavą, iš kurios pagaminta pakuotė, galimybę ją rūšiuoti ir perdirbti. O pasaulyje ši vartotojų dalis dar didesnė. Pakavimo bendrovės „Trivium Packaging“ šiemet paskelbta globalaus žaliojo apsipirkimo ataskaita rodo, kad 83 proc. jaunosios kartos Europos ir Šiaurės bei Pietų Amerikų gyventojų yra linkę daugiau mokėti už produktus tvariose pakuotėse. Todėl atsižvelgti į šiuos pirkėjų įpročius verslui šiandien yra būtina, antraip prekės ženklai rizikuoja prarasti nemažą rinkos dalį, rašoma pranešime spaudai.

Vartotojai nėra kvailiai

Tendencija, kad jaunoji karta už produktus tvariose pakuotėse linkusi mokėti daugiau, pastebima ne tik Vakarų pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Apie tai kalbančio „Biržų duonos“ vykdomojo direktoriaus Andriaus Kurganovo vadovaujama bendrovė prisijungė prie VšĮ „Gamtos ateitis“ iniciatyvos ir tapo „Ateities pakuotės“ klubo nare. Priimti kitokius sprendimus verslui, A. Kurganovo teigimu, šiandien būtų neišmintinga, nes tvarumas tampa būtinąja sėkmingos veiklos sąlyga.

„Tvarumas liečia labai daug aspektų – ne tik žaliavas, iš kurių pagamintas produktas. Tai ir socialinė įmonės atsakomybė, prisidėjimas prie bendruomenės augimo, sąžiningas mokesčių mokėjimas, tvarios energijos naudojimas, žiedinės ekonomikos principų laikymasis. Tik tvarumas neturėtų būti pretekstu tikėtis, kad vartotojas daugiau sumokės už produktą. Jis yra vertybė, sukurianti pridėtinę vertę ir lemianti pirkėjo apsisprendimą. Taip pat rodanti kiekvienos įmonės atsakomybę klientui. Juk visi gamintojai turėtų siekti, kad jų ir vartotojų vertybės sutaptų“, – mano A. Kurganovas.

Tačiau šie vertybiniai saitai, pasak pašnekovo, Lietuvoje prekės ženklus kol kas sieja tik su jaunesne auditorija. Pastarajai, teigia A. Kurganovas, svarbus etiškas verslo ir jį supančios aplinkos santykis. O likusius vartotojus, verslininko nuomone, verta atsakingai edukuoti.

„Prekės ženklai, kurie tvarumu naudojasi tik kaip mada, anksčiau ar vėliau susidurs su iššūkiais, nes vartotojai nėra kvaili. Jų žinios apie gamtos tausojimą kaskart didėja. Savo ruožtu, patys tvarumu rūpinamės visapusiškai. Nėra taip, kad vienas mūsų produktas yra tvarus, o kitas – ne. Priimame plačius sprendimus, apimančius visos įmonės veiklą, kiekvieną gaminį. Pavyzdžiui, įrengėme saulės jėgainių parką. Taip ir produktai, ir visa kepykla tapo tvaresni. Todėl verslui patarčiau į tvarumą žiūrėti ne kaip į trumpalaikį sprendimą, o paversti jį vertybiniu aspektu, pradėti net mažais žingsniais, daugiau tai komunikuoti. Nustebsite, kokio palaikymo iš vartotojų sulauksite“, – pažada A. Kurganovas.

Atbaido kaina

„Biržų duonos“ atstovo išsakytai nuomonei apie vartotojų bei tvaraus verslo ryšį pritaria ir „Tvarumo akademijos“ (Sustain Academy) viena įkūrėjų, darnaus vystymosi ekspertė Ieva Kazakevičiūtė. Ji pastebi: nors jaunajai kartai svarbi prekės ženklų atsakomybė, dauguma visuomenės, ypač
turinčios didesnę perkamąją galią, taip pat vyresnioji karta pirmiausia sprendimus priima atsižvelgdami į prekės kainą, o tik po to – į tvarumą.

„Taip yra todėl, kad šie produktai – brangesni. Tačiau didesnė jų kaina yra pagrįsta. Ekologiškai augintų vaisių, daržovių ar kitų žaliavų gamybos procesas reikalauja daugiau laiko, energijos, žmogaus įsitraukimo, stebėjimo. Bet derlius neretai būna mažesnis nei tradiciniuose ūkiuose, o tai natūraliai išaugina ekologiško produkto kainą. Kartu svarbu nepamiršti ir ekologiškumą užtikrinančių sertifikatų, kasmečių jų mokesčių. Pridėję daugiau kainuojančią pakuotės gamybą, turime brangesnį produktą, tik jo galutiniam vartotojui ne visada daugiau kainuojantis tvarumas yra prioritetas“, – pabrėžia I. Kazakevičiūtė.

Visgi, tikina ji, tiek dalis pirkėjų, tiek įmonių vadovaujasi kitais kriterijais. Todėl I. Kazakevičiūtė džiaugiasi, kad tvarumas Lietuvoje vis aktualesnis ir vartotojams, ir prekės ženklams.

„Ši sąvoka pastaruoju metu šalyje įgauna daugiau prasmės. Žmonės išties domisi, gilinasi, klausia vienų ar kitų su tvarumu susijusių terminų reikšmių. Neatsilieka ir verslas. Prekės ženklai siekia patenkinti rinkos poreikius ir užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Smagu matyti, kad judame į priekį, vejamės didžiuosius Europos miestus, lyderius tvarumo srityje“, – sako darnaus vystymosi ekspertė.

Pakuotė – verslo veidas

EKO filosofiją savo veikloje taikanti „Biržų duona“ daug dėmesio skiria ir pakuočių tvarumui. Tačiau bendrovės vadovas sako, kad ir kaip norėtųsi pakavimo atsisakyti, to padaryti neleidžia higienos normos.

„Gaminiai privalo būti supakuoti, ypač prekybos centruose, turguose. Šiuos reikalavimus dar labiau sugriežtino COVID-19 pandemija. Tačiau savo parduotuvėse beveik nepardavinėjame fasuotų gaminių. Dauguma produktų yra sveriami ir dedami į aplinkai draugiškas popierines pakuotes. Šiemet pradėjome dar vieną iniciatyvą – skatiname žmones ateiti ne tik su savo kavos puodeliu, bet ir atsinešti indelį gaminiams sudėti. Todėl siūlau nepamiršti – pakuotė yra ir produkto bei įmonės veidas. Ji leidžia tiesiogiai pasiekti vartotoją, perduoti norimą žinutę. Pasinaudokite tuo kiek įmanoma protingiau“, – siūlo ekspertas.

Priešingu atveju, pabrėžia I. Kazakevičiūtė, suskubs konkurentai, kurie, kaip minėta, tvarumu gali pasinaudoti net netaikydami jo principų savo veikloje. Be to, anot pašnekovės, vartotojus vis dažniau pasiekia ir melagienos bei vadinamasis žaliasis smegenų plovimas.

„Todėl tai visuomenės daliai, kuriai tvarumas rūpi, patarčiau išlikti ypač budriai, turimą informaciją vertinti kritiškai. Žaliasis smegenų plovimas, kai verslai komunikuoja daugiau, negu iš tiesų daro, irgi yra didžiulė problema. Labai rekomenduoju nepatingėti įsigilinti į pateiktus teiginius ar susisiekti ir pasitikslinti detalių su pačiais gamintojais. Kuo daugiau viskuo abejosime, tuo mažiau melagingos informacijos mus pasieks“, – reziumuoja I. Kazakevičiūtė.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, plėtoti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Prie šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungę 21 Lietuvos įmonė, tarp kurių – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.