Istorija kartojasi
Tai, kad praktikoje neįmanoma sukontroliuoti reklamos internete, jau yra įrodęs iš lošimų reklamos atvejis. Nors ši reklama Lietuvoje yra draudžiama, tokie ribojimai gana paprastai apeinami, kai įmonės perregistruojamos į užsienį ir iš ten rodo reklamą Lietuvos vartotojams, o Lietuvos priežiūros institucijoms, jos tampa nepasiekiamos.
Lošimų reklamos priežiūrą turinčios įgyvendinti Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) atstovai anksčiau M360 yra pasakoję, kad rasti būdus užkirsti tokiai reklamai tampa kone neįmanoma misija, nes už tokio tipo pažeidimus taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, tad užsienio teisėsaugos pareigūnai į tai nesivelia.
Dabar analogišką situaciją tenka spręsti NTAKD. Jie teigia žinantys, kad alkoholio reklamos internete atvejų vis dar būna, situaciją tiria, bet plačiau komentuoti atsisako. „Šiuo metu Departamente vyksta tyrimas dėl alkoholinių gėrimų reklamos, analogiškos Jūsų paklausime nurodytai reklamai užsienio interneto svetainėse. Departamento nuomonė dėl minėtos reklamos atitikimo Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms gali būti pateikta tik užbaigus tyrimą“, – NTAKD vardu komentarą atsiuntė departamento atstovas Jonas Žala.
Kiek toks tyrimas truks – nežinia. „Kol kas prognozuoti negalime. Tai pirmas tokio pobūdžio tyrimas (būtent aiškinantis dinaminio banerio teikimo užsienio interneto svetainėje aplinkybes). Šiuo metu dar renkame tyrimo duomenis“, – teigia NTAKD.
Kas prisiims atsakomybę?
Reklamose pastebėti prekės ženklai priklauso akcinei bendrovei „MV Group Production“. Bendrovės korporatyvinės komunikacijos projektų vadovė Kristina Sakavičienė aiškino, kad reikėtų skirtingai vertinti reklamas užsienio ir lietuviškuose portaluose.
„Reklaminiai baneriai skirti išimtinai AB „MV Group Production“ eksportuojamų prekių reklamai eksporto rinkose. Pavyzdžiui, vienas iš reklamoje matomų AB „MV Group Production“ gaminamų produktų – „Lithuanian vodka“ degtinė yra eksportuojama į 19 šalių visame pasaulyje, pavyzdžiui, JAV, Didžiąją Britaniją, Airiją, Ispaniją, Italiją, Suomiją, Daniją ir kt. Bendrai savo gaminius eksportuojame į 41 pasaulio šalį ir daugelyje jų vykdome intensyvias rinkodaros kampanijas. Mūsų taikomi rinkodaros veiksmai apima platų priemonių spektrą: nuo renginių, pristatymų ir reklamos prekybos vietose iki tradicinės ir skaitmeninės reklamos. Visos šios priemonės įgyvendinamos laikantis kiekvienoje valstybėje galiojančių įstatymų. Pabrėžtina tai, kad šių eksporto produktų reklamos anglų kalboje buvo užsakytos reklamos agentūrai sukurti bei savarankiškai paskelbti išimtinai tik užsienyje veikiančiose interneto svetainėse“, – komentavo K. Sakavičienė, atkreipdama dėmesį, kad tai patvirtina ir domenų adresai, priklausantys užsienio kompanijoms, pavyzdžiui, accuweather.com priklauso ir administruojamas bendrovės „AccuWeather“, registruotos Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tuo tarpu reklamą portale „krepsinis.net“ ji vadina paties portalo klaida. „Ekrano kopijoje matoma' alkoholio reklama, manome, galėjo būti paskelbta išimtinai tik dėl paties portalo klaidos“, – spėjo ji.
Visgi, patys portalo atstovai savo kaltės nemato. Jo vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis teigė esantis atsakingas tik už portalo turinį ir nukreipė į žmones, atsakingus už reklamą. Tačiau bendrovės „Tipro Group“, per kurią yra platinama reklama šiame portale, direktorius Elvijus Gudžiūnas, komentuoti šį klausimą atsisakė, vadindamas tai užsipuolimu.
Interneto reklamos tinklo „Adform“ pardavimo vadovas Audrius Janulis aiškino, kad jų atveju, remiantis sutartimis, visas galimas rizikas prisiima reklamos užsakovas. „Vieno technologinio būdo, kuris leistų automatiškai nerodyti alkoholio reklamos, nėra. Čia kaip su torentų tinklapiais – nelegalu, bet vis tiek yra apėjimo būdai ir atsiranda norinčių juos naudoti. Todėl vienintelis būdas – ieškoti reklamos užsakovų, jei jie savo pinigais įgyvendina tai, kas draudžiama įstatymų“, – aiškino jis.
Galėjo rodyti netyčia
Agentūros „Open Agency“ vadovas Arūnas Kemežys sako visgi neatmetantis versijos, kad alkoholio reklamos Lietuvos vartotojams tikrai gali būti rodomos netyčia. „Iš tikrųjų visi tie prekės ženklai, kurių reklamos užfiksuotos, tikrai yra labai aktyvūs užsienio rinkose ir daugelis jų tose rinkose buvo labai seniai ir vykdydavo vienokią ar kitokią komunikaciją. Faktas, kad dabar jie tą komunikaciją yra suaktyvinę, nes ieško didesnių pardavimų – tai labai logiškas verslo žingsnis. O dėl to, kad ir lietuviams parodoma ta reklama, nebūnant šalia, kai ji paleidžiama, neįmanoma nustatyti, ar tai yra padaryta sąmoningai, ar tiesiog dėl ribotų galimybių dėti tam tikrus filtrus“, – sakė jis.
„Nereikia būti dideliu proto bokštu sugalvoti, kad galima komunikuoti, tarkime, Didžiosios Britanijos ir Airijos rinkoms, kur turime šimtątūkstantinę lietuvišką auditoriją, gana lojalią lietuviškiems prekiniams ženklams. Jie ten sėkmingai perka tiek stipresnius, tiek ir silpnesniuosius alkoholinius gėrimus, tad būtų keista nekomunikuoti tai auditorijai ir nedidinti savo eksporto. Tai ir anksčiau buvo daroma, dabar tiesiog stiprinama“, – kalbėjo A. Kemežys.
Pasak A. Kemežio, suvaldyti, kas pamatys reklamą, tampa itin sudėtinga augant jos kiekiams: „Jei vykdai nišinę komunikaciją, dar gali tai padaryti, tačiau didinant kiekius tai tampa neįmanoma. Čia yra amžina problema. Vienintelis užtikrintas kontrolės būdas būtų apskritai uždrausti lietuviškiems alkoholio prekės ženklams reklamuotis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kas, žinoma, būtų jau virš absurdo. Tiesiog tai yra eilinis neapgalvotas draudimas, nes kai visi sakė, kaip jūs tai kontroliuosite, niekas nepagalvojo ir dabar sukontroliuoti niekas negali“.
Bando, kol tvarka neaiški
Kol nėra precedento, kaip bus elgiamasi su alkoholio reklamos draudimo pažeidėjais, gamintojai ir pardavėjai elgiasi skirtingai. Kai kurių žiniasklaidos planavimo agentūrų atstovai, norėję likti anonimais, pasakojo, kad jų klientai – alkoholio prekės ženklai – griežtai nurodė neeksperimentuoti ir visiškai nutraukti reklamą. Kiti, jei galvotume, kad reklamos eteryje atsirado tyčia, bando rizikuoti.
A. Janulis svarstė, kad tokį elgesį gali lemti nepakankamas įstatymo aiškumas, nes jį galima įvairiai interpretuoti. „Aš esu beveik įsitikinęs, kad įmonės prisiima tą riziką, tą neaiškumą, turbūt bando tuos vandenis, ir, jei ką, yra pasiruošusios susimokėti baudą. Todėl, kad iki šiol yra nelabai aišku: pasakyti, kad draudžiama, pasakė, bet niekas dar turbūt to įstatymo neužtvirtina. Taip pat ir NTAKD, kuris turi įgyvendinti įstatymo vykdymą, turbūt žiūri, kas čia bus, laukia precedento“.
A. Janulio nuomone, paprasčiausia situacija yra tuomet, kai reklama skelbiama lietuvių kalba lietuviškame portale – tuomet viskas aišku, kad jos neturėtų būti. O jei ji yra užsienietiškame, pavyzdžiui, anglų kalba, viskas tampa sudėtingiau. „Galbūt galima būtų sakyti, kad čia ne Lietuvai, o visam pasauliui, o čia lietuvis užėjęs netyčia pamatė, bet vis tiek tai yra labai slidus reikalas ir, tikėtina, kad turėsime labai nemalonią situaciją, kai vėl tą įstatymą reikės tikslinti ir jis išaugs iki didžiulio monstro, kur paskui vėl niekas nieko nesupras, kas galima ir kas ne“, – komentavo jis.
A. Kemežys antrino, kad visoje rinkoje trūksta aiškumo. „Kontroliuojanti institucija neturi profesinės patirties ir specialistų, kurie jiems paaiškintų skaitmeninę erdvę ir kaip ją suvaldyti. Nors iš tiesų tai nebus įmanoma netgi ir turint skaitmeninės erdvės specialistą, nes, kaip minėjau, kol tu nesi prie kompanijos paleidimo, tu negali identifikuoti, ar ji tai auditorijai buvo paleista tikslingai. Tu turi vos ne už rankos pagauti ir stebėti, tik tada gali sakyti, kad tai yra pažeidimas – priešingu atveju, tai bus netikslu. Manau, dabar kontroliuojanti institucija neturi nei patirties, nei vidinės kompetencijos, ir, tiesą sakant, net rinkos senbuviams tai būtų rimtas iššūkis“, – pripažino jis.