Sustabdžius visas su lošimais susijusias reklamas lietuviškuose naujienų portaluose, vis tik azartinių lošimų reklama visiškai nesustojo. Ji buvo perkelta į socialinių medijų terpę – „Facebook“, „Instagram“ – kur sumokėjus už reklamą ją gali parodyti didelei daliai socialinių tinklų auditorijos, jei jiems yra daugiau nei aštuoniolika metų.
Kaip konkrečiai šiuo metu pasikeitė lošimų reklamos apimtys, sužinoti neįmanoma – socialiniai tinklai, į kuriuos persikėlė reklama, tokių duomenų neskelbia. Tačiau tuose pavyzdžiuose, kurie buvo pastebėti, ne tik pristatomas prekės ženklas, bet ir skelbiama apie specialius pasiūlymus, raginama dalyvauti žaidimuose.
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas nurodo, kad Lietuvoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus, prekių ženklus ir organizuojamų lošimų rūšis. Skelbiant lošimų reklamą draudžiama nurodyti bet kokią papildomą rašytinę, vaizdinę ar garsinę informaciją.
LPT sako kovojanti su vėjo malūnais
Susisiekus su Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) direktoriumi Virginijumi Daukšiu, jis teigė jau susipažinęs su šia situacija. Anot jo, tokia problema egzistavo visada, tai nėra kažkoks išskirtinis paūmėjimas. Jis sakė, kad LPT kasdien suka galvas, kaip su tokiomis reklamomis kovoti.
„Kiek tik sugebame, stengiamės spręsti situaciją. Kalbamės ir su kitomis valdžios institucijomis – joms ši problema irgi žinoma. Kreipiamės į už reklamas atsakingus portalus, į feisbuką, kuris visada gauna informaciją iš mūsų apie netinkamas azartinių lošimų reklamas ir pagal galimybes jas šalina. Tačiau pašalinus, atsiranda naujos reklamos, ir toliau kalbamės su feisbuko atstovais. Jie mums visiškai nepavaldūs, todėl daug įtakos padaryti šioje vietoje negalime“, – tvirtina pašnekovas.
Kaip V. Daukšys anksčiau buvo sakęs M360, situacija su užsienyje registruotais portalais, tokiais kaip „basketnews.lt“, „krepsinis.net“ ar „sportas.lt“, iš kurių yra nelegaliai transliuojamos azartinių lošimų reklamos, taip pat nesikeičia.
„Šioje srityje galioja administracinė atsakomybė, tačiau kadangi už tokias reklamas atsakingi asmenys yra registruoti užsienyje, mes jų negalime pasiekti ir patraukti į administracinę atsakomybę. Tokia problema egzistuoja ir visoje Europoje, aš tai jau ne kartą esu minėjęs“, – komentavo jis.
V. Daukšys teigia, kad jam asmeniškai „skauda“ dėl tokių moralės normų jautriu karantino metu nesilaikančių reklamų.
„Tai yra didelis galvos skausmas ir labai norėtųsi tai sutvarkyti, bet interneto juk neuždarysi. Yra ir minčių, ir pasiūlymų, kad galbūt ir baudžiamoji atsakomybė atsirastų – tada persekiojimas būtų kitoks. Tačiau kaip ir neadekvatu už tokius nusikaltimus taikyti baudžiamąją atsakomybę“, – teigia jis.
LPT direktorius priduria, kad puikiai supranta, kaip jų darbas šiuo atveju gali pasirodyti iš šalies, ir tvirtina, kad realybė yra priešinga.
„Nėra taip, kaip galėtų atrodyti: kad netikę biurokratai prigriebė savus, o svetimiems leidžia. Tikrai taip nėra. Visada galvojame, kaip padaryti, kad saviems būtų galima konkuruoti, bet neturime reglamentuotų įstatymų, kurių pagalba galėtume tai padaryti“, – sako V. Daukšys.
LPT ragino elgtis socialiai atsakingai ir karantino laikotarpiu apriboti lošti viliojančias reklamas ir kviesdama bendroves jungtis prie Europos lošimų ir lažybų asociacijos (EGBA) parengtos deklaracijos dėl koronaviruso.
Zakarka pabrėžia, kad įstatymų reklama nepažeidžia
Pasak Lietuvos lošimų verslo asociacijos vadovo Manto Zakarkos, tokie lošimų kompanijų veiksmai, kai reklama skelbiama socialiniuose tinkluose, įstatymų nepažeidžia.
„Svarbu patikslinti, kad Lietuvoje azartinių lošimų reklama nėra uždrausta“, – teigia jis.
Jis pripažino, kad visiškai uždrausti lošimų reklamos net ir nesiruošiama, o ją karantino laikotarpiu apriboti neva savanoriškai nusprendė pačios šios rinkos dalyvės.
„LPT savo sprendimais negalėtų uždrausti azartinių lošimų reklamos ir to nėra inicijavusi šiuo metu, o atsižvelgiant į ypatingą padėtį pasaulyje ir Lietuvoje, karantino laikotarpiu azartinius lošimus organizuojančias bendroves vienijančios asociacijos, jausdamos asociacijos narių-bendrovių atsakomybę dėl teikiamų paslaugų reikšmės ir įtakos visuomenei savanoriškai pasiekė bendrą susitarimą karantino laikotarpiu stipriai sumažinti lošimų reklamą visuomenės informavimo priemonėse. Kiekviena bendrovė savanoriškai įsipareigoja laikytis šio susitarimo nuostatų jį įgyvendindama“, – sako pašnekovas.
M. Zakarka teigia nežinantis, kaip galiausiai lošimų bendrovės susidėliojo reklamos biudžetus, nes tokia informacija dalintis draudžia Konkurencijos įstatymas.
„Remiantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis asociacijos viduje nesvarstome atskirų bendrovių komercinių, rinkodaros priemonių ar jų įgyvendinimo biudžetų, kadangi tai yra kiekvienai bendrovei jautri komercinė informacija.
Dėl konkrečių rinkodaros priemonių, prioritetų, planuojamų ar skiriamų biudžetų ir panašios konkrečią bendrovę liečiančios informacijos kiekvienos bendrovės reikėtų teirautis atskirai“, – nurodo vyras.