Pasak žiniasklaidos planavimo agentūros „Dentsu Lithuania“ strategijos vadovo Aivaro Maceinos, apie 42 proc. Lietuvos gyventojų jau apsipirkinėja internete. Tai dviguba žinia: prekiaujantiems internetu nemažą dalį klientų dar reikia pasikviesti ir atsivesti į savo el. parduotuves. Tuo pat metu svarbu išnaudoti sparčiai besikeičiančias technines ir reklamos galimybes, kad pavyktų sėkmingai konkuruoti dėl tų, kurie internetu jau apsipirkinėja.
Tikisi pirkti greitai ir visur
Viena iš globalių el. prekybos tendencijų šiais metais – e. komercijos sprendimų integravimas į medijų turinį. Galimybė užsisakyti prekes ar paslaugas vis dažniau patogiai susilies su socialinių tinklų naudojimu, vaizdo įrašų žiūrėjimu ir panašiomis veiklomis. „Apsipirkimo galimybes atrasime ten, kur anksčiau ieškojome tik turinio, o užsukę į el. parduotuvę nustebsime – yra ką įdomaus pažiūrėti“, – sako A. Maceina.
Tokia kryptimi juda ne tik pirkėjai ir pardavėjai, bet ir žiniasklaidos priemonės ar socialiniai tinklai. „Dentsu“ duomenimis, e. komercijos elementai atsiranda soc. tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ ir „TikTok“, o taip pat susirašinėjimo programėlėje „Whatsapp“ bei išmaniuosiuose televizoriuose.
Kol šios funkcijos nėra pasiekiamos Lietuvos rinkoje, specialistai prekių ženklams siūlo naujas tendencijas atliepti kitais būdais. Pavyzdžiui, atnaujinti turinį savo el. parduotuvėje bei įdiegti naujų funkcijų, drąsiau ir išradingiau komunikuoti soc. tinkluose.
„Facebooke“ – visi, tačiau įpročiai skiriasi
Ne paslaptis, kad Lietuvos gyventojai – ypač aktyvūs „Facebook“ socialiniame tinkle. Bent kartą per savaitę jame apsilanko 80 proc. 16-64 m. amžiaus tautiečių, todėl čia sutikti savo pirkėją galimybės išties didelės. „Dentsu Lithuania“ duomenimis, 13,7 proc. Lietuvos gyventojų teigia perkantys soc. tinkluose bent kartą per savaitę, o 35,4 proc. – bent kartą per mėnesį.
„Duomenys leidžia daryti išvadą, kad šie žmonės savo sąmoningą apsipirkimo kelią pradeda būtent socialiniuose tinkluose, kuriuose pasidomi prekėmis ir paslaugomis. Taip pat internete jie prekiauja vienas kitam. Toks apsipirkimas šiandien jau nėra tabu labai įvairioms pirkėjų grupėms, ypač dažnai sprendimą pirkti naršydami soc. tinkluose priima Z kartos atstovai“, – sako A. Maceina.
Z karta (gimę 1997-2012 m.) aktyviai naudojasi išmaniaisiais telefonais bei žiūri vertikalius trumpus vaizdo įrašus, išpopuliarintus soc. tinklo „TikTok“. „Omnisend“ produkto direktorius, e. komercijos ekspertas Jaunius Danielius pastebi, kad norint pasiekti jaunesnius pirkėjus svarbu atsižvelgti į tokius jų įpročius.
„Vis dar yra ką nuveikti stiprinant el. parduotuvių greitaveiką, pritaikymą išmaniesiems, integruoti jose turinį iš socialinių tinklų. Taip pat Z kartos atstovai nemėgsta rinkti teksto klaviatūra, jie mieliau naudojasi balso žinutėmis, todėl prekių paieška balsu taip pat taps vis aktualesnė“, – sako J. Danielius.
Dešimtadalis – apsipirkimo entuziastai
Daliai žmonių apsipirkimas yra ne tik būtinybė, bet ir malonumas. „Dentsu Lithuania“ strategas A. Maceina pasakoja, kad apsipirkimo aistruoliu (angl. passionate about shopping) gali būti pavadintas maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas.
„Tai – smalsūs ir imlūs žmonės, sekantys naujoves, o taip pat besidomintys naujais produktais ir paslaugomis bei dažnai linkę juos išbandyti. Daugiau nei ketvirtadalis (26,5 proc.) apsipirkimo aistruolių socialiniuose tinkluose perka kiekvieną savaitę. Tai – dukart didesnė dalis, nei visoje visuomenėje“, – sako A. Maceina.
Mėgstančius apsipirkinėti galima vertinti kaip atskirą pirkėjų grupę, turinčią unikalių bruožų ir poreikių. Užtikrinant tokiems žmonėms nepriekaištingą aptarnavimą ir sklandžią pirkėjo kelionę, galima nesunkiai užmegzti vertingą ilgalaikį ryšį. Taip prekės ženklas gali įgyti nuoširdžių ambasadorių, kurių rekomendacijos sklis iš lūpų į lūpas.
Šie klientai gali suteikti vertingos informacijos apie savo apsipirkimo patirtį bei produktus, todėl jų verta atidžiai klausytis, nebijoti bendrauti, klausti. Pasak A. Maceinos, puiki priemonė tai daryti – grupės socialiniuose tinkluose arba internetiniai forumai. Jų pagalba galima klientams suteikti papildomų naudų, kurti uždaro klubo, artimiausiųjų rato jausmą ar eiti visiškai priešingu keliu – formuoti atvirą grupę, laukiančią kiekvieno, norinčio įsitraukti, paklausti ar pasisakyti.
„Grupės taip pat yra itin efektyvi priemonė prekės ženklams būti pastebėtiems ir paskatinti sužinoti daugiau ar net išbandyti prekę ar paslaugą. Socialinių tinklų grupės drauge su internetiniais forumais kiekvieną savaitę pasiekia 81 proc. Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 64 m. Tai yra ypač paveiki priemonė paskatinti atlikti papildomų veiksmų, nurodančių padidėjusį susidomėjimą prekės ženklu (brand action). Tokį veiksmą atlieka maždaug vienas iš keturių žmonių, priklausančių prekių ženklų grupėms, todėl paveikumu ši priemonė nurungia kitas“, – pasakojo A. Maceina.
Į turinį siūlo žiūrėti laisviau
Paskatinti apsipirkimus socialiniuose tinkluose ir už jų ribų gali padėti ne tik tiesioginė reklama, bet ir tinkama komunikacija, tikslinėms auditorijoms parinktas turinys. E. komercijos ekspertas J. Danielius pasakoja, kad link autentiškesnio turinio prekių ženklai labiausiai pajudėjo pandemijos metais.
„Karantino laikotarpiu daliai prekių ženklų neliko kitos išeities – teko tiesiog imti ir daryti. Namų sąlygomis sukurtas, nenupudruotas turinys neretai pasiteisino, nes tokia kryptimi suka vis daugiau socialinių tinklų turinio“, – sako e. komercijos ekspertas.
Jaunesni žmonės prie buitiško vaizdo turinio priprato „TikTok“ socialiniame tinkle, o pirkėjos iš mažesnių miestų „Facebook“ socialiniame tinkle mielai stebi gyvas vaizdo transliacijas, kurių metu demonstruojami drabužiai ar kosmetikos prekės. J. Danielius pasakoja, kad per savaitę tokio tipo transliacija yra sulaukusi ir 30 tūkstančių peržiūrų, už kurias (skirtingai, nei už reklamą „Facebook“ soc. tinkle) pardavėjui nereikėjo sumokėti nei euro.
Nepaisant to, ar prekės ženklui labiau tinkamas žaibiškai plintantis (angl. viral) turinys, ar gyvos transliacijos, svarbu nepamiršti apgalvoti ir užtikrinti kuo aiškesnį pirkimo procesą, patogesnę kelionę nuo užkabinančio turinio iki pat atsiskaitymo.
Patenkintų klientų J. Danielius skatina paprašyti ne tik įvertinti prekę žvaigždutėmis, bet ir nusifilmuoti, nusifotografuoti už tai apdovanojant unikaliu pasiūlymu ar nuolaida kitam apsipirkimui. Tokiu klientų sukurtu autentišku turiniu specialistas pataria ne tik dalintis soc. tinkluose, bet ir juos integruoti elektroninėje parduotuvėje. Taip suteikiama ir papildomos informacijos apie prekę, ir, atliepiant tendencijas, apsipirkimas jungiamas su vaizdu ar kitu turiniu.