Ar šiame pasaulyje dar liko vietos ekspresijai: rinkdami žodžius greitai jausimės lyg žengdami per lūžtantį ledą?

Po šešerių metų pertraukos scenos karaliene vadinama Beyoncé pristatė ilgai lauktą albumą „Renaissance“, kurį kūrė net trejus metus. Daugelis gerbėjų albumą sutiko su didžiuliu entuziazmu ir susižavėjimu, tačiau netrukus dėmesio centre atsidūrė net ne muzika, o vienoje dainoje pavartotas žodis. Ką ši istorija atskleidžia apie šiuolaikinę visuomenę ir organizacijų stiprėjantį balsą bei įtaigą skatinant cancel kultūrą? Ar dar yra vietos žodžio laisvei kūryboje ir komunikacijoje?