Arestovyčius – apie tris komunikacijos taisykles, nebeveikiančius dėsnius ir planų nesilaikymo kainą

Visada būti pirmam, kuris informuoja žmones, paaiškinti, ką ir dėl kokio tikslo darai, nemeluoti, tvirtai laikytis pasirinktos linijos, net jei sulauki puolimo ne tik iš priešų, bet ir iš savų – sėkmingos strateginės komunikacijos taisykles vardina buvęs Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas, karinės žvalgybos ir viešųjų ryšių ekspertas Oleksijus Arestovyčius. Teoriškai – paprasta, tačiau realybėje ir pačiam dėl pasisakymo tiesioginiame eteryje teko palikti eitas pareigas. „Moralas labai paprastas: net tokiam geram žmogui, gražiam, charizmatiškam, savimi pasitikinčiam, visada teisiam Arestovyčiui, pranešimams reikia ruoštis ir, jei yra planas, jo laikytis“, – ironizavo jis, skaitydamas pranešimą konferencijoje „PR Impact Awards 2023“. Interviu M360 jis ne kartą pabrėžė: svarbiausia šiais laikais komunikacijoje – greitis, o tai įmanoma tik nemeluojant, kalbant paprastai ir sąžiningai.

Suderintų tvarkingų pranešimų era baigėsi

O. Arestovyčius prisistato kaip turintis ne vieną profesiją, bet dabar esantis tiesiog karo pareigūnas, kovojantis su informaciniu pasipriešinimu.

„Kažkas mano, kad aš kažkiek išmanau strateginę komunikaciją ir bendrą informacijos valdymą – ir aš lygiai taip pat galvoju. Bet nuo pat karo pradžios, kai tai yra antras pagal savo mastą po Antrojo Pasaulinio karas Europoje, pradėjo veikti tokie dėsniai, kurių net aš negalėjau numatyti, nors aš apie save galvoju, kad esu vienas iš protingiausių žmonių pasaulyje“, – šmaikštavo jis.

Vienas iš tokių reiškinių – kad strateginė komunikacija tapo ištęstinė, niekada nesibaigianti.

„Štai galvoju – toks galingas kaip aš galiu išeiti vieną kartą per kartą ar kartą per tris paras, pasakyti kažkokią galingą frazę, ir viskas, galiu eiti ilsėtis. Pasirodo, kad ne. Pavyzdžiui, jei yra kažkoks informacinis veiksnys, kaip dabar Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimas, arba atvirkščiai, kai ilgą laiką nėra kažkokių naujienų ir veiksmų, ką tada daro vartotojas? Vartotojas eina į tą pusę, kur su juo bendraujama. O ką mes iki šiol vadinome valstybine komunikacija? Kai kažkas atsitinka, visi priima kolektyvinį sprendimą, kaip apie tai informuoti, tada posėdžiai vyksta apie dvylika valandų iš eilės, ir po to į dienos pabaigą, apie 16-17 valandą ateina labai išlaižytas, labai tolerantiškas pranešimas, kuris niekada negriebia už širdies. O kur tie patys žmonės jau yra 16 val? Jie tuo metu eina į rusiškus tinklalapius ir skaito žinias, tik dėl to, kad ten žinios jau yra“, – dėstė jis.