„Kada Tu su klientais dirbi, jei tik save promini?“ – toks paprastas, išmušantis iš vėžių klausimas, į kurį paprasčiausias atsakymas gali būti toks: „kadangi save prominu, tai dirbti reikia mažiau, nes klientai patys į mane kreipiasi“. Išsamesnis atsakymas susijęs su gilesniu supratimu, kai tikslingai valdomas žinomumas ir demonstruojamas ekspertiškumas visada pritraukia naujų klientų, padeda vystytis networkingui, atveria naujų bendradarbiavimo galimybių, diversifikuoja, o dažnu atveju ir padidina gaunamas pajamas. Tad kad ir kas slypi po žodžiu „promini“, dažnu atveju kitiems galime padėti tik tada, kai patys žinome, kur link judame.
,,Geriau jau jėgas skirti darbui nei piarui“, – taip mąstydami žmonės maždaug po pusės metų pradeda ieškoti profesionalios personal branding pagalbos, kai į darbo pokalbius nebeateina geri kandidatai, kai „nebeprasibraunama“ iki didesnių klientų, kai suprantama, kad nebeturi gero networkingo, kai vis mažiau dėmesio gauna ir viešojoje erdvėje. Pasirodo, kad daug dirbdami mes pamirštame apie savo darbus papasakoti viešai. Ir nors kartais tam tereikia vieno posto į savaitę asmeninėse paskyrose, kad kiti žinotų, kuo gyvename, ką nuveikėme, kaip padedame klientams, ilgainiui, neskirdami tam dėmesio, mes prarandame galimybes augti. Man patiko vienos klientės išsakyta mintis: „kad esu kieta savo srityje žinau tik aš ir dar trys kartu su manimi dirbantys vadovai“. Galima išvesti įvairių paralelių tarp asmens ir verslo, bet esmė ta pati – šiandien komunikacija tokia pati svarbi, o gal dar svarbesnė nei nudirbti darbai. Juk šiandien stiprus vadovo asmeninis prekės ženklas tampa paskatinimu, inspiracija ar pavyzdžiu kitiems, o gebėjimas komunikuoti yra didžiulis privalumas ir pačiai organizacijai.
,,Personal branding reikalingas tik tiems, kam trūksta dėmesio“, – stereotipas, labiau menkinantis tuos žmones, kurie skiria tam dėmesio. Visų pirma, personal branding yra apie savęs pažinimą, ilgalaikių tikslų susidėliojimą, efektyvių priemonių parinkimą tiems tikslams pasiekti. Klaidingas mąstymas, kad personal branding yra nukreiptas tik į asmeninę gerovę ar karjeros gerinimą. Tokios interpretacijos kyla iš asmeninės pozicijos, bet, dažnu atveju, žinomumas pasitelkiamas siekiant ilgalaikių tikslų, o mano patirtis rodo, kad „karjeros gerovė“ – retai, kada būna pagrindinis tikslas. Darbas su personal branding augina pasitikėjimą savimi, padeda skleisti aktualią žinutę apie savo ekspertinę sritį, organizaciją, stiprina ir networkingą, kas, pavyzdžiui, versle tikslinei auditorijai leidžia atrasti reikalingas paslaugas ar produktus. Ir ne, tai nėra tik dėmesio stoka.
,,Čia tik didelių įmonių vadovams, mes maži, tad mums to nereikia“. Klaidinga nuomonė, kad tik didelių įmonių atstovai gali sėkmingai kurti ir palaikyti personal branding dėl išteklių, prieigos prie žiniasklaidos ar didesnių auditorijų. Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad mažose įmonėse vadovo ar direktoriaus asmeninis prekės ženklas dažnai yra tiesiogiai siejamas su įmone, jos prekės ženklu, įvaizdžiu, vertybėmis ir t.t.., tad asmeninio verslo savininkams kaip tik rekomenduojama dažniau plėtoti asmeninį prekės ženklą, kad ir socialiniuose tinkluose. Asmeninis prekės ženklas ypatingą vaidmenį atlieka ir nuomonės formuotojų ir „freelancerių“ verslo formavimo metu. Respondentai sako, kad žmonės, kurie rūpinasi savo asmeninio prekės ženklu, yra suvokiami ne tik kaip geri savo srities specialistai, bet ir gebantys nuosekliai ir aiškiai komunikuoti ir savo vertybinę poziciją, kas svarbu renkantis partnerį ar kolegą.
,,Personal branding yra tik asmeninis reikalas, o ne įmonių“ – taip mąsto tie, kurie neįvertina asmeninio prekės ženklo ir įmonės brando sąveikos. Šiandien gyvename laikais, kai klientų sprendimus lemia ir ryšys su prekės ženklu, ir su jam atstovaujančiais žmonėmis. Dirbančių žmonių asmeniniai prekės ženklai gali turėti didelį poveikį įmonės įvaizdžiui, patikimumui, matomumui ir netgi pardavimams, ypatingai ten, kur reikalaujama ekspertiškumo. Stiprūs darbuotojų asmeniniai prekės ženklai, matomi ir internetinėje erdvėje, gali parodyti nelabai matomą įmonės veidą – išryškinti įmonės vertybes ar kultūrinius momentus. Vis daugiau industrijų pradeda kreipti dėmesį į darbuotojų ar partnerių internetinę reputaciją, priimant verslo valdymo sprendimus, tad investuojant į darbuotojų supratimą apie personal branding finale laimi abi pusės.
Stereotipai trukdo mums augti, išbandyti naujus dalykus, atrasti lengvesnius kelius. Personal branding poreikis tik auga, ir jis jau suranda savo vietą tarp HR, marketingo, komunikacijos ar verslo plėtros funkcijų. Darbuotojai paprastai būna dėkingi už galimybes suprasti, kaip efektyviau valdyti savo personal branding, ir ką su tuo galima nuveikti, kad ir savo organizacijoje. Tad nepakliūkime į stereotipų spąstus, kurie dažniausiai gyvena tik mūsų galvose.