Jau įrodyta, kad, pasitelkiant įvairias informacines priemones, galima daryti stiprią įtaką žmonių realybės suvokimui ir jų pažiūroms. Todėl mums Lietuvoje svarbu visomis įmanomomis priemonėmis skleisti žinią apie tai, kas vyksta realiai, o ne yra palanku vienai ar kitai kovojančiai pusei.
Pasak komunikacijos agentūros „Blue Oceans PR“ vadovės Ramintos Lilaitės-Sbalbi, tinkamas atsakas propagandai, dezinformacijai ir manipuliavimui viešąja nuomone yra patikimos ir tikslios informacijos įvairovė bei pakankamas jos srautas. „Mėgstama sakyti, kad svarbiau ne kiekybė, o kokybė, tačiau jei teisingų ir kokybiškų žinių bus mažai, o propagandos naujienos bus skelbiamos labai intensyviai, patikima informacija gali paprasčiausiai pasiklysti bendrame sraute ir likti nepastebėta. Todėl intensyvumą užtikrinti yra svarbu“, – pranešime žiniasklaidai tikina ji.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad šalia tradicinių žiniasklaidos kanalų šiandien didžiulė svarba tenka ir socialiniams tinklams, kuriuose informacija pateikiama kone tiesiogiai iš įvykio vietos, niekaip nefiltruota ir nemontuota, labai asmeniška ir paveiki. „Socialinėse medijose gal net labiau ryškus tas nenutrūkstamas, vis atsinaujinantis informacijos srautas, kurį galima pajungti realių naujienų ir svarbios, teisingos informacijos skleidimui“, – sako R. Lilaitė-Sbalbi.
Į pagalbą – iniciatyvos
Vienas iš būdų kovoti su propaganda yra naujienos apie įvairias vykdomas iniciatyvas, kurių nušvietimas žiniasklaidoje pasauliniu mastu sukuria pozityvių naujienų bangą.
Tarp tokių iniciatyvų pavyzdžių – lietuvių kūrybininkų sukurta iliustratorius, dizainerius ir fotografus visame pasaulyje vienijanti platforma „Creatives for Ukraine“. Žinia apie platformos sukūrimą apskriejo visą pasaulį ir pasirodė tokiuose leidiniuose kaip italų „Il Manifesto“, Islandijos „Grapewine“ ir Vokietijos „Page“ bei sulaukė didelio žurnalistų palaikymo ir tolimesnės sklaidos net ir jų asmeniniais kanalais. Platforma atkreipė ir nuomonės formuotojų dėmesį: pavyzdžiui, Havajuose gyvenanti lietuvių rašytoja Vaiva Rykštaitė savo iniciatyva atspausdino lipdukų su platformoje rastais vizualais ir lėšas, surinktas iš jų pardavimo, skirs Ukrainai. Be to, „Creatives for Ukraine“ iniciatyva žinią padeda paskleisti ir vaizdų kalba – platformoje pateikiami vizualai yra nemokami ir prieinami kiekvienam, įskaitant žiniasklaidos priemones, norinčias iliustruoti įvykius Ukrainoje.
Panašaus rezonanso susilaukė ir kita iniciatyva, raginusi rusų motinas, kurių kariai žūsta Ukrainoje, protestuoti prieš karą bei visas moteris pasirašyti peticiją, reikalaujančią sustabdyti Rusijos agresiją Ukrainoje. Iniciatyvos organizatores kalbino vienas didžiausių Italijos laikraščių „La Stampa“, o žinia apie iniciatyvą pasirodė tokiuose žiniasklaidos kanaluose kaip itališkajame „Vanity Fair“ ir Didžiosios Britanijos „The Courier“.
Dar vienas gerasis pavyzdys – Lietuvos verslo angelų tinklo „LitBAN“ iniciatyva investicijas skirti startuoliams, kurie prisideda prie Ukrainos kovos savo militaristinių technologijų sprendimais.
„Galima sakyti, jog tokios iniciatyvos akumuliuoja gerąjį poveikį – jos ne tik padeda kovoje ir prisideda realiais darbais, tačiau ir sukuria naujienas, kurios skleidžia žinią pasauliui ir taip sukuria pozityvų atsaką Rusijos skleidžiamai propagandai“, – pastebi R. Lilaitė-Sbalbi.
Svarbiausia – patikimi šaltiniai
R. Lilaitės-Sbalbi teigimu, atskirti dezinformaciją gali būti vis sunkiau, nes informaciniai ginklai tobulėja. „Vis tik labai svarbu informacijos sraute neklaidžioti neaiškiais „Youtube” vlogerių kanalais, kuriuose sukurti siužetai su akivaizdžiai bulvariniais elementais – įtampą keliančia muzika, milžiniškais šauktukais ir didžiosiomis raidėmis bei dramatiška, gąsdinančia kalba. Visada reikėtų pirmiausia kreipti dėmesį į informacijos šaltinio, kalbančiojo asmens, žiniasklaidos priemonės patikimumą, nes nuomonių yra ir turi būti įvairiausių, tik reikia suprasti, kad ne visos jos yra nešališkos ir kompetentingos“, – primena ji.
Todėl ir dalintis informacija savo aplinkoje bei socialiniuose tinkluose derėtų atsargiai bei atsakingai. „Svarbu suprasti, kad kiekvienas prisidedame savo veiksmais prie tam tikros informacijos skleidimo, tad reikėtų jausti atsakomybę už tai, kokia informacija dalinamės viešai. Jau niekam nebekyla klausimų, kad informacija yra galingas ginklas ir kaskart kažkuo dalindamiesi turėtume savęs paklausti, kokiu tikslu tai darome“, – rekomenduoja R. Lilaitė-Sbalbi.