„Facebook“ teigė, kad atsižvelgdama į siūlomą įstatymą, nusprendė apriboti žiniasklaidos skelbiamą turinį, rašo CNBC. Australijos leidėjams bus draudžiama skelbti naujienų turinį savo „Facebook“ paskyrose, Australijos „Facebook“ vartotojai negalės žiūrėti tarptautinės žiniasklaidos naujienų ar jomis dalintis, o „Facebook“ vartotojai visame pasaulyje negalės dalintis ar žiūrėti Australijos žiniasklaidos paskelbto turinio.
„Facebook“ sprendimas uždrausti Australijos žiniasklaidos turinio sklaidą savo platformoje visiškai prieštarauja „Google“, kuri trečiadienį paskelbė sudariusi susitarimą dėl pajamų paskirstymo su žiniasklaidos korporacija „News Corp.“, kad galėtų ir toliau rodyti jos skelbiamų naujienų nuorodas savo platformoje. Ji taip pat skelbė, kad ir toliau teiks informaciją iš patikimų šaltinių, taip pat pranešta apie pratęstą bendradarbiavimą su „Agence France-Presse“ ir „Australian Associated Press“, su kuriomis dirbama faktų tikrinimo programose.
„News Corp“ buvo paskutinė susitarimą sudariusi didelė privati žiniasklaidos kompanija ir suvaidino svarbų vaidmenį skatinant Australijos konservatorių vyriausybę pažaboti technologijų milžines.
„Facebook“ teigia, kad naujasis įstatymas nepripažįsta pagrindinio jų platformos ir žiniasklaidos santykių principo. „Facebook“ tarptautinių partnerysčių su žiniasklaidos priemonėmis vadovas Campbellas Brownas tinklaraščio įraše teigė, kad, priešingai nei sakoma, „Facebook“ nevagia žiniasklaidos turinio, nes leidėjai patys nusprendžia juo dalintis.
Australija sprendimą vadina „griežtu ir neteisingu“
Australija ši „Facebook“ sprendimą kritikuoja kaip „griežtą ir neteisingą“ ir įspėja, kad tai parodo didžiulę interneto milžinių galią.
Nuo ankstyvo ketvirtadienio ryto australai nebegali skelbti nuorodų į naujienų straipsnius ar matyti vietos ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių feisbuko puslapių, o vartotojai užsienyje nebemato Australijos naujienų puslapių.
„Facebook“ pasielgė neteisingai. „Facebook“ veiksmai buvo nebūtini, jie buvo griežti ir pakenks jo reputacijai čia, Australijoje“, – sakė iždo sekretorius Joshas Frydenbergas.
Jis pabrėžė, kad vyriausybė lieka „absoliučiai įsipareigojusi“ įgyvendinti savo planą, kurį vėlai trečiadienį priėmė Atstovų Rūmai ir dabar turi svarstyti Senatas.
„Šiandienos įvykiai visiems australams tikrai patvirtina, kokią didžiulę galią šios žiniasklaidos skaitmeninės milžinės turi rinkoje, – sakė J. Frydenbergas. – Šios skaitmeninės milžinės įgauna labai, labai didelį pavidalą mūsų ekonomikoje ir skaitmeniniame kraštovaizdyje.“
J. Frydenbergo pareiškimas pasirodė kelios valandos po to, kai jis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė dalyvavęs „konstruktyvioje diskusijoje“ su „Facebook“ vadovu Marku Zuckerbergu.
Užblokavimas paveikė ir kelias pagalbos tarnybas. Neveikė vyriausybės puslapiai, kuriuose pranešama visuomenei apie COVID-19 protrūkius, krūmynų gaisrus ir ciklonus, taip pat pagalbos smurto artimoje aplinkoje aukoms linijų ir labdaros organizacijų puslapiai.
„Facebook“ atstovas sakė, kad oficialių vyriausybės puslapių „neturėtų paveikti šiandienos pranešimas“ ir kad kompanija „sugrąžins bet kokius netyčia paveiktus puslapius“.
Kai kurie užblokavimo paveikti ne naujienų puslapiai ketvirtadienį palaipsniui atnaujinami.
Žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) Australijos padalinio direktorė Elaine Pearson užblokavimą, taip pat paveikusį autochtonų bendruomenių puslapius ir net paties „Facebook“ puslapį, pavadino „nerimą keliančia ir pavojinga įvykių plėtote“.
„Iš visos šalies nakčia atimti galimybes gauti gyvybiškai svarbią informaciją yra nesąžininga“, – sakė ji.
Žiniasklaidos grupės ir Australijos vyriausybė taip pat reiškė susirūpinimą tuo, kad patikimų naujienų šaltinių blokavimas sudarys sąlygas plisti dezinformacijai.
„Neišvengiamai teko rinktis“
Kelių „Facebook“ puslapių, kuriuose nuolat skelbiama dezinformacija ir sąmokslo teorijos, blokavimas nepaveikė.
Komunikacijos ministras Paulas Fletcheris sakė, kad „Facebook“ turi „labai gerai“ pagalvoti dėl profesionalius žurnalistus samdančių, faktus tikrinančių organizacijų puslapių blokavimo.
„Jie iš esmės sako, kad bet kokia pas juos prieinama informacija yra ne iš šių patikimų šaltinių, – sakė P. Fletcheris visuomeniniam transliuotojui ABC. – Įsivaizduočiau, kad gan rimtai pamąstę jie gan rimtai susirūpins dėl to, ką tai reikštų nuomonei apie jų platformą.“
Ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad „Facebook“ nusprendė „nutraukti draugystę“ su Australija, pažadėjo stumti įstatymą ir kritikavo socialinį tinklą už tai, kad jis „nutraukė būtinas informacines paslaugas“ dėl sveikatos apsaugos ir nelaimių.
Šie veiksmai, pasak jo, yra „ir arogantiški, ir nuviliantys“.
„Facebook“ pareiškė neturėjęs kito pasirinkimo, tik blokuoti naujienas.
„Pasiūlytas įstatymas parodo, kad iš esmės nesuprantami mūsų platformos santykiai su leidėjais, kurie ja naudojasi naujienų turiniui skelbti“, – sakė „Facebook“ vadovas Australijai ir Naujajai Zelandijai Williamas Eastonas.
„Dėl to mums neišvengiamai teko rinktis: bandyti laikytis įstatymo, kuriuo ignoruojama šių santykių tikrovė, ar nebeleisti skelbti naujienų turinio... Australijoje. Sunkia širdimi renkamės antrąjį variantą“, – sakė jis.
Spaudimas dalytis pajamomis
W. Eastonas sakė, jog „Facebook“ australų pareigūnams įrodinėjo, kad daugiau naudos iš socialinio tinklo ir leidėjų bendradarbiavimo gauna leidėjai ir kad šis bendradarbiavimas generuoja šimtus milijonų dolerių pajamų šalies žiniasklaidos organizacijoms.
„Ilgai dirbome dėl taisyklių, kurios skatintų inovacijas ir bendradarbiavimą tarp skaitmeninių platformų ir naujienų organizacijų, – sakė jis. – Deja, šiuo įstatymu to nedaroma. Vietoje to juo siekiama bausti „Facebook“ už turinį, kurio jis neėmė ar neprašė.“
Tačiau Australijos konkurencijos priežiūros tarnyba tvirtina, kad iš kiekvieno 100 reklamai internete išleistų dolerių „Google“ pasiima 53, „Facebook“ 28, kiti – likusius, o žiniasklaidos priemonės negauna pajamų, kurių joms reikia žurnalistikai finansuoti.
Panaši situacija susiklosčiusi ir kitur pasaulyje: platformos vis labiau spaudžiamos dalytis pajamomis su žiniasklaida.