Leidyklų „The News Corp Australia“ ir „Nine“ laikraščiai pirmadienio rytą prekybos vietas pasiekė užtušuotu tekstu ir raudonais štampais, žyminčiais žodį „secret“ (liet. paslaptis), rašo bbc.com.
Šis protestas kilo prieš nacionalinio saugumo įstatymus, kurie, žurnalistų nuomone, daro neigiamą įtaką reportažams ir Australijoje kuria savotišką „paslapties kultūrą“. Valdžia tikino palaikanti žiniasklaidos laisvę, bet „niekas nėra aukščiau įstatymo“.
Birželio mėnesį vykę policijos reidai Australijos transliuotojų korporacijoje (ABC) ir įmonėje (dažnai vadinamoje žurnalistų namais) „News Corp Australia“ greitai pasklido tarp žurnalistų.
Visuomenės informavimo priemonės sakė, kad reidai kilo ir tęsėsi dėl straipsnių, kurie rėmėsi slaptų šaltinių informacija. Viename tekste buvo rašoma apie nusikaltimus karo metu, kitas pranešė apie Australijos valdžios bandymus šnipinėti piliečius.
Ne pelno siekiančios organizacijos „Right to Know Coalition“ sumanyta kampanija pirmadienį sulaukė ne tik laikraščių, bet ir televizijos, radijo bei interneto kanalų dėmesio.
„News Corp Australia“ vykdomasis pirmininkas Michaelas Milleris savo tviterio paskyroje pasidalino užtušuotų laikraščių, tarp jų ir „The Australian“, ir „The Daily Telegraph“, pirmųjų puslapių nuotraukomis. Savo įraše jis iškėlė klausimą, kurį visuomenė turėtų užduoti valdžiai: „Ką jie bando nuo manęs nuslėpti?“
Kompanijos konkurentai „Nine“, leidžiantys „Sydney Morning Herald“ ir „The Age“, publikavo laikraščius su vienodais pagrindiniais puslapiais – cenzūruotas tekstas ir raudonas štampas.
ABC direktorius Davidas Andersonas pabrėžė, kad „Australija rizikuoja tapti pačia paslaptingiausia demokratija pasaulyje“. Ministras Pirmininkas Scottas Morrisonas kalbėjo, kad žiniasklaidos laisvė svarbi Australijos demokratijai, bet pridūrė, jog reikia laikytis „teisinių valstybės principų“.
„Tai galioja man, bet kuriam žurnalistui, kaip ir bet kuriam žmogui“, – sakė jis.
Žiniasklaidos laisvės tyrimo išvados bus pateiktos parlamente kitąmet.
Ko visuomenės informavimo priemonės siekia?
Ši kampanija pažymi, kad per pastaruosius du dešimtmečius griežtėjantys saugumo įstatymai kelia grėsmę tiriamajai žurnalistikai, pažeisdami visuomenės teisę žinoti.
Pernai buvo patvirtinti kovos su šnipinėjimu įstatymai, todėl visuomenės informavimo priemonės lobistinėmis priemonėmis siekė, kad žurnalistams ir jų šaltiniams būtų suteikiamos išimtys dėl slaptos informacijos rinkimo bei skelbimo.
Be to, reikalauta, kad daugiau laisvių būtų ir kitose srityse, pavyzdžiui, galiojančiuose įstatymuose dėl šmeižto.