„TVNET Group“ vadovė: kalbame apie demokratijos išlikimą
„TVNET Group“ vadovė Zane Bartniece įsitikinusi – mokama interneto žiniasklaida yra neišvengiama ateitis: „Mes tikime, kad prenumeratomis grįstas pajamų modelis yra žiniasklaidos ateitis, ir mes turime daug ko išmokti iš Norvegijos pavyzdžio. Juk visada buvo taip, kad yra patikimi informacijos šaltiniai, žiniasklaidos kanalai, kurie veikia kaip autoritetas milžiniškame informacijos triukšme. Šia prasme niekas nepasikeitė ir niekada nepasikeis. Socialiniai tinklai yra niekieno nevaldomi, neredaguojami įrankiai sklisti informacijai, nesvarbu, ar ji yra tikra ar klaidinga, o patikimi žiniasklaidos kanalai tikrina informaciją, balansuoja jos pateikimą įvairioms auditorijoms, ar tai būtų sprendimų priėmėjai, politikos kūrėjai ar bet kas, kuriam svarbu gauti patikrintą gilesnę informaciją“.
Z. Bartniece nuomone, Baltijos šalių žiniasklaidos priemonės turi susivienyti ir kartu ugdyti visuomenėje žiniasklaidos prenumeratos įprotį. „Reikia edukuoti žmones, kodėl žiniasklaidos priemonių pluralizmas, stabilumas ir nepriklausomumas yra gyvybiškai svarbūs, ypač dabar, kai matome tiek konspiracijos teorijų ir melagingų naujienų“, – komentavo ji.
„Nuo tada, kai interneto gigantai kaip „Google“, „Facebook“ ir kiti susirenka pinigus už reklamą, rodomą šalia žiniasklaidos priemonių sukurto turinio, ir taip perima iš žiniasklaidos priemonių biudžetų milijonus eurų, mes turime prisitaikyti keliuose skirtinguose frontuose (skaitmeninis mokestis būtų tik vienas pavyzdys), bet pirmiausia mes turime užsitikrinti savo išlikimą per žiniasklaidos prenumaratos modelį“, – teigė Z. Bartniece.
„Kalbant labiau iš praktinės pusės, mes turime iš esmės susiaurinti žiniasklaidos branduolį – tokios žinios, kada kas atsitiko, yra skirtos visiems, bet ekspertinės įžvalgos, kodėl kas vyksta, yra žiniasklaidos produktas, kurį gali pasiūlyti tik profesionalai. Todėl kompetentingi žurnalistai, žiniasklaidos profesionalai visada bus realiomis žiniomis pagrįstos informacijos šaltinis, kuriuo visi gali pasikliauti. Patikimų žiniasklaidos priemonių prenumeratos modelis yra demokratijų išlikimo klausimas, ir aš čia nė kiek nehiperbolizuoju. Nėra jokio kito būdo, kaip tai apeiti“, – sakė Z. Bartniece.
Pasak jos, vertinti vos lapkričio 24 d. pradėjusios veikti „tvnet“ mokamos platformos „Klik“ rezultatus dar per anksti, tačiau atrodo, kad pirmosios reakcijos yra geros – Z. Bartniece prognozuoja, kad per trejus metus platforma turėtų pritraukti apie 20 tūkst. vartotojų. Planuojama ir išauginti apmokestinamo turinio apimtis – jei šiuo metu apmokestinta apie 2,5 proc. portalo turinio, šį skaičių norima išauginti mažiausiai iki 7 proc.
Apmokestina išskirtinį turinį
Lietuvoje žiniasklaidos priemonės, siūlančios dalį mokamo turinio, laikosi panašaus modelio – apmokestinama dalis išskirtinio turinio, tačiau aktualijas nušviečiantis turinys lieka nemokamas. Už prenumeratos mokestį galima skaityti portalui „Delfi“ priklausantį „Delfi Plius“, „15min“ – „15MAX“, tik prenumeratoriams yra prieinamas „Verslo žinių“ premium turinys, portalo „IQ“ autorinės medžiagos. Dalis mažesnių žiniasklaidos priemonių ar pavienių turinio kūrėjų taip pat prašo vartotojus savanoriškai paremti juos susimokant per „Patreon“ platformą ar kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant pajamų mokesčio dalį.
Nė viena interneto žiniasklaidos priemonė Lietuvoje kol kas nesiryžo apmokestinti viso turinio ir panašu, kad bent artimiausiu metu to nebus, tačiau už išskirtinį turinį, kurio negalima rasti niekur kitur, vis dažniau teks susimokėti.
„Manau, nebus taip, kad viskas tik mokamai, arba tik nemokamai – vartotojas galės rinktis, kokį turinį, mokamą ar nemokamą, vartoti“, – sakė „15min“ vadovas Ramūnas Šaučikovas.
Paklaustas, ar prieš metus rinkai pristatytas „15MAX“ pateisino lūkesčius ir atitiko numatytą planą, R. Šaučikovas teigė, kad labai konkrečių planų sudėlioti buvo neįmanoma – tiesiog iš pradžių jie laikėsi strategijos didinti registruotų, net nebūtinai mokančių vartotojų skaičių, o dabar jau pereita prie antrojo žingsnio ir labiau keliami komerciniai tikslai.
„Kol kas tie skaičiai nėra dideli, bet mūsų planas yra iki kitų metų vasaros turėti bent 3 tūkstančius mokančiųjų, o 2-3 metų perspektyvoje – apie 20 tūkstančių“, – skaičiavo R. Šaučikovas.
„Delfi“ direktoriaus Vytauto Benokraičio nuomone, Lietuvos rinka jau yra pasiruošusi mokamam turiniui internete.
„Mes tikime, kad Lietuvos interneto auditorija jau yra subrendusi ir mokamas naujienų turinys internete yra kitas labai svarbus strateginis žingsnis visai lietuviškai interneto žiniasklaidai. Toliau reikia tik vieningesnio visų rinkos žaidėjų požiūrio ir tikslo edukuoti skaitytoją, kad už unikalų, patikimą ir kokybišką turinį vartotojas gali susimokėti ir tai yra normalu“, – kalbėjo jis.
„Per šiek tiek daugiau nei metus „Delfi Plius“ jau pasiekė beveik 5 tūkst. mokančių prenumeratorių ribą. Tai laikome pakankamai geru startu ir kitais metais šiai sričiai skirsime dar daugiau resursų ir energijos, kad pasiektume kitų metų išsikeltą tikslą –15 tūkst. mokančių prenumeratorių“, – sakė V. Benokraitis.
Gali atsirasti daugiau alternatyvų
Portalas „lrytas.lt“ šiuo metu neturi jokios mokamos platformos ir artimiausiuose bent šių metų planuose jos nėra, tačiau jo vadovas Tautvydas Mikalajūnas neslėpė, kad tai gali pasikeisti.
„Tikrai nebraukiame raudonų linijų ir nesakome, kad ne, niekada. Kitąmet akivaizdu, kad bus tam tikri svarstymai ir galbūt sprendimai. Tačiau aš šiek tiek atsargiau žiūriu į mokamą turinį, nes ką jau dabar rodo rinka, kitų portalų ar kitų medijų kanalų patirtis, kad prenumeratoriai yra labiau linkę mokėti už turinį, kuris yra labiau personalizuotas, kuriamas redakcijose, kurios yra mažesnės savo apimtimis ir kaštais, kurios galbūt orientuojasi į lokalų, tam tikrą turinį, kuris turėtų būti įdomus tam tikrai grupei žmonių“, – sakė jis.
„Savo ruožtu didžiųjų portalų auditorija didelė, bet ir pati darbo, turinio sritis yra pakankamai plati, o tada iškyla problema, kurį turinį apmokestinti, kurio ne. Turbūt todėl, nors negaliu kalbėti už kitų rezultatus, nes jų nežinau, bet man tas didžiųjų portalų „Delfi“ ir „15min“ pabandymas atrodo labai segmentuotas ir atsargus. Nei viena medijų kanalas, kalbant apie portalus, nesiryžta apmokestinti turinio šimtu procentu, nes akivaizdu, kad tai būtų labai rizikingas žingsnis ir klausimas, ar jis būtų finansiškai naudingas. Drįsčiau abejoti, ar apmokestinus visą turinį, prenumeratorių būtų tiek, kiek atitiktų reklamos pajamas, gaunamas iš dabartinio modelio“, – kalbėjo T. Mikalajūnas.
„Tad aš kol kas žiūriu pakankamai atsargiai, bet tikrai nesakau, kad ateityje mes to nedarysime. Mes turime ir laikraščio medžiagas, ten irgi gali būti sprendimų, kaip apmokestinti – yra tų galimybių, bet kol kas mes prioritetus dedame kitur, ties paties portalo gerinimu, ir iš technologinės patirties,ir turinio kokybės, nes jei mes galime gerinti turinį jo neapmokestinant, pateikti vartotojui aukštos kokybės turinį nemokamai, taip galime prisitraukti dar daugiau vartotojų“, – dėstė jis.
„Diena Media News“, kuriai priklauso portalai ir laikraščiai „Kauno diena“, „Klaipėda“, „Vilniaus diena“, vadovas Tadas Širvinskas taip pat teigė, kad jokių staigių sprendimų jie neplanuoja, bet ateityje neatmeta įvairių galimybių.
„Turbūt kiekviena žiniasklaidos priemonė yra apie tai pagalvojusi arba galvoja. Bet, mano įsitikinimu, vis tik žmonės yra linkę mokėti už tam tikrą specifinį turinį arba už pramogas, kaip filmus, muziką ir pan. Mes galbūt labiau jei svarstėme, tai apie apmokestinimą tų medžiagų, kurios yra mūsų spausdintiniuose leidiniuose. Dabar arba dedame jas į portalą vėliau, kad popierinių skaitytojų jaustųsi pranašesni, arba visai nededame. Tai šitos dalies yra pasvarstymai galvoje, bet sprendimų dar nėra priimta“, – atskleidė T. Širvinskas.
T. Širvinską džiugina tendencijos, kad mokamo turinio internete daugėja, tačiau jam didžiausias abejones kelia tai, kad mokamo žiniasklaidos turinio internete įsitvirtinimui būtinas vieningas visų žaidėjų požiūris. „Tarkime, jei visi didieji portalai imtų žengtų žingsnį ir apmokestintų visas naujienas, tai būtų vienas dalykas, bet jei yra kažkur skylė, tai rinka iškart išsikraipo“, – pastebėjo jis.
„TV3 Lietuva“, kuriai priklauso portalas „tv3.lt“, vadovė Laura Blaževičiūtė teigė, kad jų planuose mokamo turinio nėra: „Taip, yra tokia bendra tendencija pasaulyje, nes akivaizdu, kad pagaminti kokybišką turinį yra labai brangu. Tačiau čia yra kiekvienos žiniasklaidos priemonės verslo modelio klausimas. Kaip „TV3“ kanalas yra skirtas labai plačiai auditorijai, ir mes norime pasiekti kuo daugiau žiūrovų, taip ir su „TV3“ portalu norime pasiekti kuo daugiau skaitytojų – iš esmės mūsų misija kiek kitokia, nes apmokestindami mes automatiškai užvertume duris tam tikram skaitytojų ratui, kurie mums yra svarbūs“.
Rinkoje sparčiau daugėja žaidėjų nei atsiranda reklamos pinigų
Portalo „alfa.lt“ ir „IQ“ vyr. redaktorius Ovidijus Lukošius mano, kad nors dabar įtikinti žmones mokėti už turinį internete yra nelengva užduotis, anksčiau ar vėliau jis turės būti apmokestintas visur. Jo nuomone, tai visiems būtų tik į gera.
„Būtų labai gerai, jei rinkoje nusistovėtų tokia nauja tvarka, kad iš principo nemokamų naujienų nėra – visi iš to laimėtų. Labai pagerėtų turinio kokybė, nebebūtų tokio didelio poreikio klikbaitams ir bulvarui, skaitytojas būtų reiklesnis, mokėdamas už turinį. Jei leidėjas, redakcija žinotų, kad skaitytojas gali pabėgti, atsirastų žymiai daugiau atsakomybės dėl turinio – pagerėtų jo kokybė, taip pat kalbos kokybė, nes, neslėpkime, ji nepalyginamai blogesnė nei spaudos pasaulyje“, – kalbėjo jis.
Ar jam toks scenarijus neatrodo utopinis? „Anksčiau ar vėliau taip turės atsitikti. Reklamos rinka nėra tokia didelė, kad nemokamos naujienos galėtų išgyventi: kiekviena krizė parodo, kad redakcijos susiduria su didžiulėmis problemomis. Be to, valstybės užsakymų įtaka žiniasklaidai yra labai didelė, ypatingai kai kuriuose portaluose. Taip pat po kiekvienų rinkimų, arba baigiantis ES pinigams, kurie anksčiau ar vėliau baigsis ar sumažės, redakcijos tampa labai pažeidžiamos arba labai priklausomos nuo politikų, kas nėra gerai. Geriausias modelis, kai yra geras skaitytojų ir reklamos pinigų balansas, taip užtikrinant tvarumą, nes žmonėms visada reikia ir reikės naujienų, o jeigu jie susigrąžins turėtą įprotį už jas mokėti, tai būtų visiems labai gerai“, – teigė O. Lukošius.
Dabartinis internetinės žiniasklaidos modelis, kai didžiąja dalimi išsilaikoma iš reklamos, jo nuomone, yra netvarus. „Atsiranda vis daugiau žaidėjų, kurie atima pinigus iš žiniasklaidos, kaip tie patys „Facebook“ ar „Google“. Įmonės irgi ieško kitų reklamos šaltinių, pačios tampa tam tikrais kanalais ir joms nebereikia žiniasklaidos tarpininkavimo. Tad rinkoje pinigų tiesiog taip sparčiai nedaugėja, kaip daugėja žaidėjų, kurie nori juos pasiimti, o „Google“ ir „Facebook“ pasiima ypatingai didelę dalį tų pinigų, kurie anksčiau patekdavo į žiniasklaidą per spausdintą reklamą ar kitas reklamos formas. Bet nors žiniasklaida visą laiką gyveno iš to modelio, kad yra mokantys skaitytojai, ir yra reklamdaviai, pasaulyje yra leidinių, kurie didžiąją dalį pinigų gauna būtent iš skaitytojų, o ne iš reklamos“, – pastebėjo O. Lukošius.