Šiaulietis Edgaras Adomaitis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino nemažai klausimų sukėlusia skrajute. Pastaroji kviečia į Šiauliuose esančio „Lyros turgaus“ ir „Linksmiausios šventės“ renginį „Kakė Šmakė“. Lankstinuke rašoma, vaikai drauge su Kake Šmake linksminsis, žais bei šoks.

Įdomu ir tai, kad šiuo atveju ne tik gerai žinomas prekės ženklas „Kakė Makė“ pakeistas į „Kakę Šmakę“. Ant skrajutės esantys vizualai vaizduoja visiškai nekoreguotą Linos Žutautės sukurtą personažą.

Šiauliečio E. Adomaičio dukra lankstinuką parsinešė iš vaikų žaidimo aikštelės: būtent tokiose vietose skrajutės ir buvo dalijamos. Mergaitė dar neskaito, todėl ją sudomino paveikslėliai – pamanė, kad pasirodys tikroji Kakė Makė.

Pasak E. Adomaičio, šis verslininkas yra Anridas Vinkleris, kuris jau prieš tai buvo įsipainiojęs į kitą skandalą.

M360 primena, kad netinkamu verslininko A. Vinklerio elgesiu šiauliečiai skundėsi dar rugpjūčio pradžioje. Kaip anksčiau skelbė „Laisvės TV“ R.I.T.A. atliktas tyrimas, kelios parduotuvės, esančios šalia A. Vinklerio prekybos centro, buvo savavališkai atitvertos nepraeinama tvora.

„Vietos institucijos neteisėtos tvoros statybų nesustabdė, o aplinkinių namų gyventojai baiminasi, kad bus užtvertas ir pėsčiųjų takas – taip žmonių srautas būtų nukreiptas į prekybos centro savininkui priklausantį turgų. Smulkiųjų verslininkų nuomone, tvora atsirado po to, kai jie atsisakė mokėti už automobilių aikštelės priežiūrą“, – dėstoma R.I.T.A. tyrime.

Šiauliuose esantis „Lyros turgus“ priklauso UAB „VAV investicija“. Pastaroji yra viena iš 9 bendrovių, sudarančių korporaciją „Vaivorykštė“, kurios 100 proc. akcijų priklauso UAB „Tikroji vaivorykštė“. Šios bendrovės vienintelis akcininkas ir korporacijos prezidentas yra A. Vinkleris.

Minėtą renginį keičia kitas

M360 paskambino „Lyros turgaus“ internetiniame puslapyje nurodytu kontaktiniu telefonu. Atsiliepusi moteris neprisistatė, bet trumpai pakomentavo anonsuotą „Kakės Šmakės“ renginį vaikams.

„Rytoj to renginio nėra. Visai kitas renginys pas mus“, – tarė ji, ir neišklausiusi kito klausimo apie minėtą šventę, numetė ragelį.

Lankstinuke minimos organizacijos „Linksmiausios šventės“ atstovai kol kas nepateikė komentaro apie bendradarbiavimą su „Lyros turgumi“ dėl „Kakės Šmakės“ pasirodymo.

Nesikreipė nei į L. Žutautę, nei į „Alma littera“

Knygų vaikams iliustruotoja ir rašytoja L. Žutautė, sukūrusi mergaitę Kakę Makę, sako, kad tai ne pirmas atvejis, kai naudojamasi „Kakės Makės“ prekės ženklu.

„Tokie reiškiniai, kaip intelektinės nuosavybės vagystė, jau seniai nebestebina, bet vis tiek piktina. Tada supranti, kad kai kurių Lietuvos verslininkų požiūris į šiuos dalykus nepasikeitė nuo sovietinių laikų. Bet laikai keičiasi ir tiesiog nebegalima leisti, kad tokios vagystės klestėtų toliau.

Todėl neabejoju, kad leidykla „Alma littera“ imsis griežtesnių priemonių. Iki šiol jau yra buvę daugybė tokio pobūdžio atvejų, ir žinau, kad leidyklos teisininkai ėmėsi atitinkamų priemonių, bet galbūt, jos buvo per daug švelnios. „Kakės Makės“ ženklas yra registruotas prekinis ženklas, ir bet kuris jo naudojamas be leidimo yra baudžiamas pagal įstatymą“, – aiškina ji.

Savo ruožtu „Alma littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė teigia, kad tokius pažeidimus vertina itin rimtai. Dažniausiai jie išsprendžiami.

„Šiuo metu aiškinamės susidariusią situaciją dėl gerai žinomo UAB „Alma littera“ priklausančio prekės ženklo panaudojimo. Tai padarius, ko gero, bus pateikta teisinė pretenzija dėl neteisėto prekės ženklo „Kakė Makė“ naudojimo be teisių turėtojo sutikimo. Šio renginio organizatorius nesikreipė nei į autorę Liną Žutautę, nei į UAB „Alma littera“ ir neprašė sutikimo naudoti prekės ženklą savo veikloje. Tai reiškia, jog asmuo panaudojo personažo atvaizdą savo reklamoje pažeidžiant LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimus“, – komentuoja A. Mockienė.

Žala autoriams, kultūrai ir visuomenei

Anot jos, kaip ir minėjo L. Žutautė, panašių atvejų vis pasitaiko, todėl į juos reaguoja aktyviai ir beveik visais atvejais pavyksta susitarti taikiai: „Pažeidėjai nutraukia neteisėtus veiksmus vos gavę pretenzijas, suprasdami, jog intelektinės nuosavybės pažeidimai gali užtraukti ir rimtesnę teisinę atsakomybę.“

Leidyklos nuomone, visuomenė turėtų būti daugiau šviečiama, plačiau aiškinama, kad vogti intelektinę nuosavybę (įskaitant ir naudoti prekių ženklus be savininko sutikimo) yra toks pats pažeidimas kaip ir materialių daiktų vagystė, kad tokiais veiksmais daroma didelė žala autoriams, kultūrai ir pačiai visuomenei.

„Piliečiai neturi pakankamai žinių (arba nenori jų turėti), jog siekiant naudoti vieną ar kitą registruotą prekinį ženklą, būtina gauti teisių turėtojo sutikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad prekių ženklo savininkai turi teisę ir nesuteikti leidimo, jeigu mano, kad tokie veiksmai neatitinka prekės ženklo koncepcijos, kenkia jo reputacijai ir pan.“, – pastebi „Alma littera“ komunikacijos vadovė.

Renginio nebus, bet pažeidimas jau padarytas

Advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai METIDA“ partneris ir advokatas Erikas Saukalas kalba, kad „Kakės Makės“ vardo ir personažo naudojimas – pažeidimas, nes ženklai skiriasi vos viena raide.

„Žmonės gali būti suklaidinti ir pagalvoti, kad tas renginys su „Kake Make“. O net jeigu ir mano, kad tai kitas renginys, vis tiek tai yra pasinaudojimas „Kakės Makės“ ženklo reputacija ir vardu. Šiuo atveju organizacija nepagalvojo, gal tai ir žinių trūkumas, sunku pasakyti, kodėl taip pasielgė. Galbūt galvojo, kad išvengs atsakomybės. Kadangi renginys neįvyks, greičiausiai prekės ženklui padaryta nedidelė žala. Tačiau bet kokiu atveju pažeidimas įvyko, nes renginys jau buvo reklamuojamas“, – akcentuoja advokatas.

Norint sužinoti, koks nuostolis padarytas, sumą reikia skaičiuoti pagal tai, kokias pajamas bendrovė gavo iš neteisėto prekės ženklo naudojimo. „Tačiau renginys neįvyko, jis buvo nemokamas. Padaryta žala reputacijai, bet ją sunku vertinti“, – priduria E. Saukalas.

Anot advokato, reikia pabrėžti, kad įvykdytas ir prekės ženklo, ir autorių teisių pažeidimas: „Kakė Makė“ yra personažas ir kūrinys. Galima būtų prašyti kompensacijos, kuri būtų apskaičiuojama pagal pažeidimo mastą. Tai priklauso nuo to, kokios trukmės tas pažeidimas, kokioje teritorijoje vyko.“

Specialistas pastebi, kad žmonės neturi suvokimo, jog prekės ženklas ir autorių teisės kūriniai yra saugomi, juos galima naudoti tik gavus sutikimą: „Galbūt tai ir mentalitetas, o gal tikisi, kad niekas nesužinos – vienkartinis renginys, padarėme ir pamiršome, šnekant liaudiškai, tikėjosi praslysti.“

„Galiu pasakyti, kad prekės ženklo savininkams – sudėtinga. Jeigu jie reikš pretenzijas, kita pusė veikiausiai geranoriškai nesutiks mokėti, bet ar verta kreiptis į teismą? Pažeidimas buvo, bet renginys neįvyko. Kreiptis į teismą tik dėl teismo? Ne. Situacija prekės ženklo savininkams nepalanki, jie nenorės investuoti, pažeidėjai liks nenubausti“, – dalijasi E. Saukalas.