Prieš dvidešimt metų pati interneto žiniasklaida iš esmės buvo inovacija. Kaip yra dabar – kokios inovacijos daro didžiausią įtaką žiniasklaidai?

Manau, tiesioginės transliacijos ir galimybė žiūrėti video turinį ar klausyti audio formato tada, kai patogu patiems vartotojams – tai labai keičia tai, kaip atrodo žiniasklaida, ir vartotojams siūlo kur kas platesnį pasirinkimą. Matome, kad vis daugiau žiniasklaidos priemonių siūlo prenumeratos galimybę, yra tikrai įdomių variantų, iš ko gali rinktis, bet, kita vertus, kai yra tiek variantų, prenumeratoms gali atsirasti atmetimo reakcija. Mašininis mokymasis siūlo naujus kūrybiškumo įrankius, pavyzdžiui, video turinyje galima sukurti niekur nematytus vizualius efektus. Taip pat jis skatina personalizaciją – leidžia mums kurti naujus ryšius su auditorijomis per joms unikaliai siūlomą turinį. Taip pat yra ir neigiami reiškiniai, kaip dezinformacijos plitimas.

Kur BBC taiko inovacijas – pristatydami turinį vartotojams, ar ir rinkdami informaciją?

Tiek ten, tiek ten. Informacijos rinkimas pasikeitė dėl Covid-19 krizės – tapome tolerantiškesni tokiems dalykams kaip „Zoom“ interviu, be to, tęsiasi tai, kad vis labiau pereiname nuo profesionalų technologinių įrankių prie mažesnių įrenginių, pritaikytų vartotojams. Taip pat patys kuriame savo produktus, pavyzdžiui, turime gyvų transliacijų įrankį „Silver“, video surinkimo aplikaciją PNG, kurios yra pritaikytos būtent BBC turinio valdymo sistemoms, kad užtikrintų geresnę vartotojo kelionę.

Vienas iš didžiausių internetinės žiniasklaidos iššūkių, apie kurį jau užsiminėte, yra personalizacija. Kaip manote, ar dar yra prasmės diskutuoti, ar žiniasklaidai jos reikia, ar verčiau tiesiog koncentruotis į tai, kaip geriausiai ją įgyvendinti? Galbūt galite patarti, kaip geriausiai kurti personalizuotą turinį ir kokių klaidų vengti? Pavyzdžiui, kai kurie vartotojai sako besijaučiantys nejaukiai, jei mano, kad portalas apie juos žino per daug.

Taip, tai yra milžiniškas iššūkis visiems. Jei generuojate daug turinio (kaip mes, BBC – kasdien paskelbiame apie 2 tūkst. naujų turinio vienetų), turite rasti būdus, kaip padėti žmonėms prie jo prieiti. Tai, be abejo, apima vartotojų duomenų naudojimą, tačiau būtina užtikrinti žmones, kad jie gali bet kada atsijungti nuo sistemos, ir labai aiškiai informuoti, kokius duomenis naudojate. Bet didysis klausimas yra kaip sužinoti, kokio turinio nori kiekvienas vartotojas?

Kaip rekomenduoti tokį turinį, kuris atitiktų visuomenės interesą? Ką ir kam mes optimizuojame?
L. Ellis

„TikTok“ algoritmas žinomas tuo, kad yra sudėliotas taip, kad žmonės užsikabintų ir praleistų platformoje valandų valandas. Bet ar tai iš esmės yra tai, ko mes trokštame? Daug girdime apie tyrimus, kurie rodo, kad žmonės jaučiasi per daug laiko praleidžiantys prie įvairių ekranų. Tad kaip rekomenduoti tokį turinį, kuris atitiktų visuomenės interesą? Ką ir kam mes optimizuojame? Žinoma, viena gera pasekmė yra ta, kad žmonės matys daugiau tokio turinio, kurį įvertins teigiamai, ir kurio kitaip galbūt nebūtų pamatę, bet ar to pakanka? Kaip spręsti informacijos filtravimo burbulų problemą? Ką tada daryti su svarbiu turiniu, kuris būdavo skelbiamas portalų tituliniame puslapyje, kur daug žmonių net nebenueina? Daug dirbame, kad spręstume visas šias problemas.

Vienas iš didžiausių iššūkių vadinamai tradicinei žiniasklaidai yra konkurencija su socialinėmis medijomis – vis daugiau žmonių sako informaciją pirmiausia gaunantys iš „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų, o ne tiesiogiai lankydamiesi interneto portaluose. Kaip inovacijos gali padėti spręsti šį iššūkį?

Su tuo puikiai tvarkosi „The New York Times“. Jie labai kruopščiai atsirenka, kuo dalintis socialinėse medijose, kad žmones paskatintų grįžti į jų tinklapį ir sugundytų jų prenumerata. Kiti transliuotojai kartais yra mažiau efektyvūs ir tiesiog meta daugybę turinio į „Facebook“ ar „Twitter“ – mano nuomone, iškelti turinį iš savo pačių kanalų yra pavojinga tendencija. Kai kurie sako, kad taip jie pasiekia auditorijas, kurių kitaip nepasiektų – to galbūt pakanka visuomeniniams transliuotojams, kuriems nereikia pajamų iš reklamos. Juk pagrindinis dalykas yra tas, kad visuomeninis transliuotojas kaip BBC už savo turinį turi gauti gerą vartotojų įvertinimą, jiems turi kelti geras emocijas, o komercinė žiniasklaida vis tiek turi galvoti kaip didinti pasiekiamumą iš reklamos išlaikomam turiniui.

Laura Ellis

Kitas svarbus klausimas, apie kurį taip pat užsiminėte, kad inovacijos gali būti naudojamos ne tik geriems tikslams – gyvename melagingų naujienų laikais, matome, kad itin aukštu lygiu yra klastojama net video medžiaga. Kaip galima spręsti šią problemą?

Išskirčiau keturis dalykus. Pirma, redakcijų ir leidėjų bendradarbiavimas su technologijų kompanijomis, dalinimasis žiniomis – pavyzdžiui, organizacija „First Draft“ yra nuveikusi daug puikių dalykų su savo „Crosscheck“ platforma. Antra, medijų raštingumas – visuomenei reikia padėti atpažinti dezinformaciją ir norėti ką nors dėl to daryti. Organizacija „Partnership on AI“ ir jos atstovė, tyrėja Emily Saltz yra atlikusi puikių tyrimų šia tema. Trečia, reikia pastebėti melagingas žinias – „Facebook“ buvo paskelbęs suklastoto video turinio atpažinimo iššūkį, bet, stebint kaip vystosi šios technologijos, galima numanyti, kad tai padaryti bus vis sudėtingiau. Ketvirta – šaltinių žymėjimas. Būtina nurodyti, koks turinys iš kur atėjo ir perspėti, kad juo gali būti manipuliuojama. Mes neseniai pristatėme su tuo susijusį projektą www.originproject.info.

Žiūrint iš vartotojo pusės, jauni žmonės dažniausiai gana greitai prisitaiko prie naujų technologijų, bet vyresnę kartą jos tikrai ne visada džiugina. Kaip rasti tą balansą, kad nepersistengtume su inovacijomis ir neerzintume vartotojų siūlydami jiems tai, ko jie galbūt visai nenori?

Reikia žmonėms duoti priežastį, kodėl jie turėtų norėti naudotis kažkokia inovacija. Pavyzdžiui, mes žinome, kad pradėję transliuoti televizijos turinį per IP technologiją, kažkiek žmonių paliekame užnugaryje ir turime pamėginti padėti suteikti jiems reikalingą pagalbą.

O kaip dėl žurnalistų – ar jie patys dirbdami naudojasi visomis BBC inovacijomis, ar turite specialiai tik su šiomis technologijomis dirbančius žmones? Galima numanyti, kad ne visi žurnalistai jas įsisavina vienodai greitai, kaip tai sprendžiate?

Manau, čia yra du požiūriai – jei kalbame apie kažką, ką mes norime, kad žurnalistai naudotų, o jie ne itin nori tuo rūpintis, pavyzdžiui, žymų sudėliojimu dėl lengvesnės paieškos, mes sukuriame visą procesą: organizuojame mokymus, taip pat turime pažengusius vartotojus, kurie gali padėti iškilus problemoms.

Jei tai yra kažkas, ko žurnalistai patys labai nori, kaip, pavyzdžiui, gyvų transliacijų galimybės, mes leidžiame tam vystytis labiau organiškai. Mes visada bandome naujus dalykus, pavyzdžiui, pastaruosius kelerius metus bandome vartotojų grįžtamojo ryšio įrankį „Hearken“, turime naują mobilią aplikaciją žurnalistams ir tt.

Mes taip pat turime įrengtą erdvę, kurią vadiname mėlynuoju kambariu, kurioje organizuojamos sesijos norintiems geriau suprasti kaip apjungti tokius dalykus kaip „Snapchat“, „Twitch“, dirbtinis intelektas, naujosios transliacijų paslaugos ir panašiai – jose gali dalyvauti bet kas iš BBC, o ten dirbantys žmonės gali pakonsultuoti tiek asmeniškai, tiek grupėmis. Mes jiems užduodame klausimus ir toliau dalinamės informacija, kurią sužinojome.

Svarbiausia, visada galvojame, ko aš iš tiesų norėčiau, jei būčiau tiesiog paprastas vartotojas?
L. Ellis

Jūs dirbate BBC – žiniasklaidos priemonėje, kuri yra viena tų, kurios tarptautiniu lygiu diktuoja naujas tendencijas. O kur Jūs pati ieškote idėjų inovacijoms?

Aš skaitau viską, ką tik galiu! Taip pat dalyvauju konferencijose – pavyzdžiui, CES šiemet buvo nuostabi ir mes vis dar naudojame ten gautas įžvalgas. Užsirašinėju, skaitau visas naujas knygas, kokias randu. Užsakinėjame tyrimus. Susirenkame kartu ir improvizuojame dėl naujų dalykų, juos išbandome, kaip išprotėję mezgame ryšius su naujais žmonėmis ir, svarbiausia, visada galvojame, ko aš iš tiesų norėčiau, jei būčiau tiesiog paprastas vartotojas?