– Kalbant apie komunikacijos projektus ir apskritai apie visą komunikacijos rinką per pastarąjį dešimtmetį, kaip manote, ar ji labai pasikeitė? Kokie, Jūsų manymu, yra esminiai pokyčiai?
– Per pastarąjį dešimtmetį pasaulis sparčiai keitėsi. Vien per šiuos metus viskas apsivertė aukštyn kojomis, kai ne tik komunikacijoje, bet ir versle, socialiniame gyvenime susiduriame su visiškai nauja ir nepatirta situacija. Vis dėlto, mano nuomone, pamatiniai klausimai išlieka nepakitę. Tiek prieš dešimtmetį, tiek ir šiandien įmonėms yra svarbi reputacija, įvaizdis, pardavimų skatinimas. Keičiasi komunikacijos kanalai ir įrankiai, tačiau komunikuodami mes vis dar siekiame tų pačių dalykų.
– Kas labiausiai keičia žaidimo taisykles – komunikacijos agentūros, klientai ar patys vartotojai?
– Manau, kad didžiausius pokyčius komunikacijoje, kaip ir bet kur kitur, daro technologijos. Būtent jos keičia informacijos vartojimo greitį, kiekį, žmonių santykius, gyvenimo įpročius, galbūt net vertybes.
Dirbdami komunikacijoje, esame įpratę žmones klasifikuoti įvairiais pjūviais – pagal amžių, išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir pan., nes taip paprasčiau apibrėžti jiems geriausiai tinkančius komunikacinius kanalus ir įrankius. Tačiau iš esmės žmonių komunikacijos vartojimui ir jų pasaulėžiūrai didžiausią įtaką turi technologijų išsivystymas.
Juk prieš kelis dešimtmečius didžiausia technologinė naujovė buvo televizija. Natūralu, kad karta, kuri užaugo su šia technologija ir šiandien ją labiausiai vartoja.
Manau, kad labai panašiai netolimoje ateityje bus, pavyzdžiui, su kai kuriais socialiniais tinklais – užaugs nauja karta, kuriai „Facebook“ bus visiškai neaktualus, o mes – šiandieniniai progresyvieji – liksime jame, nes mes taip būsime įpratę. Ir tai nėra blogai. Svarbiausia, aiškiai žinoti, kas tavo tikslinė auditorija ir kokią mediją ji vartoja. Ir tikrai nereikia visiems verslams būti, pavyzdžiui, „Tik Tok“ vien dėl to, kad dabar tai trendina.
– Kokias pagrindines tendencijas šiandien įžvelgiate komunikacijos rinkoje?
– Aš gal akcentuočiau ne tendencijas, tačiau iššūkius, su kuriais susiduriame. Šiandieninė komunikacija yra nevienalytė. Tas pats prekių ženklas turi komunikuoti skirtingoms auditorijoms, skirtingais kanalais.
Žvelgiant iš verslo pusės tai reiškia, kad į komunikaciją įsitraukia ne tik tiesiogiai už komunikaciją atsakingi, bet ir rinkodaros, personalo, verslo vystymo ar net teisės skyriuose dirbantys žmonės.
Prie viso to gali dirbti ir kelios skirtingos agentūros – viešųjų ryšių, kūrybinė, skaitmeninės komunikacijos, žiniasklaidos planavimo. Kaip padaryti, kad visi šie žmonės ir agentūros kalbėtų viena – prekių ženklo – kalba?
Būtent efektyvi komunikacijos vadyba yra vienas didžiausių iššūkių, su kuo šiuo metu tenka susidurti komunikacijos žmonėms. Iš asmeninės patirties žinau, kaip svarbu turėti patikimus, gerų vadybinių įgūdžių turinčius komunikacijos partnerius, kad tavo atstovaujama įmonė visais kanalais ir visoms auditorijoms transliuotų vieningą žinutę.
– Kas, Jūsų manymu, šiandien yra geras komunikacijos projektas?
Geras projektas yra toks, kuris atliepia verslo, jame dirbančių žmonių ir vartotojų arba bendrai – visuomenės poreikius.
Suprantu, kad įgyvendinant projektus dažnai norisi „boom wow“ efekto, tačiau esu įsitikinusi, kad ir mažo biudžeto, tačiau gerai suplanuotas ir tiksliai į dešimtuką pataikantis projektas gali pasiekti tokius pat, o galbūt net ir geresnius rezultatus nei tas „boom wow“ projektas.
– Ar galime šiandien sakyti, kad būti kūrybingu neužtenka, jei tai neefektyvu?
– Vienareikšmiškai taip! Ir kartais to kūrybiškumo visai nereikia, kad įgyvendintum efektyvią komunikaciją. Arba atvirkščiai, gali įgyvendinti labai novatorišką idėją, tačiau finansiškai toks projektas gali ir neatsipirkti.
Man, kaip atėjusiai iš mažmeninės prekybos, įvairūs komunikacijos efektyvumą matuojantys rodikliai buvo kasdienybė ir norma. Tuo vadovaujamės ir dirbdami agentūroje. Savo žmonėms visada sakau, kad neužtenka klientams pasiūlyti tik gražias idėjas. Šalia jų turi būti paskaičiuoti rodikliai, kurių mes sieksime savo komunikacija.
– Kaip šiandienos konkurencingoje rinkoje patraukti auditorijos dėmesį ir nepaskęsti minioje?
– Manau, kad svarbiausia atrasti savo kelią ir juo nuosekliai bei kryptingai eiti. Tikrai ne visiems prekių ženklams reikia būti drąsiems ar vaikytis madų ir naudoti visiškai jūsų auditorijai netinkančius komunikacijos įrankius. Svarbiausia, kad atrastumėte savo komunikacijos spalvą, toną ir su tuo strategiškai dirbtumėte.
– Kokios yra 3 auksinės efektyvios komunikacijos taisyklės pagal Bertą Čaikauskaitę?
– Strategiškai apgalvota, nuosekli, kryptinga komunikacija, kuri operatyviai ir efektyviai prisitaiko prie to meto konteksto.
– Kaip manote, kokie pokyčiai komunikacijos rinkos laukia ateinantį dešimtmetį?
– Tikriausiai nieko naujo nepasakysiu, tačiau akivaizdu, kad komunikacija vis labiau persikels į skaitmeninę erdvę. Technologijos dar labiau modernės, o mes turėsime prie to prisitaikyti.
Tame matau ir galimybių, ir iššūkių, tačiau tik nuo mūsų požiūrio ir veiksmų priklausys, kaip dėliosime prekių ženklų komunikaciją.
Daugiau informacijos apie konkursą „PR Lapės 2020“ interneto svetainėje prlapes2020.