Lietuvoje „Bolt“ atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. sostinės gyventojų mano, kad mieste galėtų atsirasti daugiau tik pėstiesiems skirtų erdvių, 64 proc. – sutinka, kad žmonių priklausomybė nuo automobilio yra sostinės problema.

Idėja fiksuoti miesto erdvių pokyčius nėra nauja – tai populiarėjantis įrankis pastebėti, kokia linkme keičiasi miestai. Didelio populiarumo anksčiau sulaukė ir buvusio Vilniaus mero įrašas socialiniuose tinkluose: tuomet sugretinta automobilių stovėjimo aikštelė, virtusi J. Basanavičiaus skveru. Fotografas T. Tunnel užfiksavo, kaip skirtingas erdves žmonėms grąžino 18 Europos didmiesčių, tačiau anaiptol ne visiems miestams ir jų gyventojams tokia praktika atrodo teisinga.

Norėdami išsiaiškinti vilniečių poziciją, birželio mėnesį „Bolt“ atliko apklausą: nors dauguma gyventojų išreiškė norą daugiau erdvių skirti tik pėstiesiems, tuo pačiu paaiškėjo, kad net 70 proc. vilniečių nenorėtų, kad mieste sumažėtų vietų automobiliams, o 50 proc. mano, kad to pasiekti neįmanoma. Tuo pačiu vilniečiai pripažino, kenčiantys nuo transporto problemų: 75 proc. – transporto spūsčių, 65 proc. – oro taršos, 58 proc. – triukšmo.

„Vis didesne apimtimi automobilių atsisakantys Europos miestai mums vis dar yra pavyzdys, nes Lietuvoje urbanistiniai klausimai dažnai svarstomi neįvertinant bendro vaizdo: siekiama mažinti automobilių skaičių, o čia pat gyventojų patogumui planuojama daugiau parkavimo vietų“, – atkreipia dėmesį Andrius Pacevičius, „Bolt“ vadovas Lietuvoje.

Jis reziumuoja, kad efektyvūs sprendimai, leidžiantys išvaduoti miestus iš automobilių, yra skausmingi ir nepopuliarūs, nes nuosavas automobilis – tai priklausomybė. Tuo įsitikinti buvo galima ir neseniai vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.

Kita vertus, svarbu, kad žmonės matytų patrauklias galimybes, kaip kad reprezentacinių miesto erdvių sugrąžinimas miestiečiams. Dar svarbiau, kad patrauklios būtų ir alternatyvos nuosavam automobiliui – viešasis ir dalijimuisi skirtas transportas, mikro judumo priemonės, ir net ėjimas pėsčiomis.

Kampanijos „Cities for People“ galerijoje galima susipažinti su urbanistinėmis transformacijomis iš Amsterdamo, Barselonos, Berlyno, Briuselio, Dublino, Frankfurto, Helsinkio, Kopenhagos, Londono, Madrido, Oslo, Paryžiaus, Prahos, Stokholmo, Talino, Turino, Varšuvos ir Vienos.