Jei reaguoti – tai greitai
„Žiūrėdamas į visą šią situaciją pagalvojau, kad nėra geresnio laiko komunikuoti žinutę, kad investuoti pinigus Utenoje tikrai apsimoka. Kas jau kas, bet Bono tikrai turi puikius patarėjus, ir jei jie jam pasiūlė investuoti į Uteną, ten, matyt, tikrai yra kažkas specifinio“, – juokėsi komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, sakydamas, kad humoro forma tokią žinutę tikrai galima skleisti, tik būtina tai daryti greitai.
„Čia negalime kalbėti apie ilgalaikę strategiją: realiai turime daugiausiai savaitę, kai galima kažką sudėlioti ir Utenos savivaldybė turėtų tuo pasirūpinti. Gali būti daugybė variantų: nusiųsti į prekybos centrą kokį persirengėlį, panašų į Bono, ar panašiai. Svarbiausia, kad tokie galimybių langai atsidaro labai trumpam laikui ir tokius šansus reikia gaudyti, kol visas šis reikalas socialiniuose tinkluose nenuplauks į antrą planą, nustumtas kitų naujienų. Verslas dažnai tai taiko, kai savo žinutes pririša prie kažkokio įvykio, tad ir Utena dabar turi šansą. Gerai sugalvotas virusinis klipukas prasisuktų ir užsienio žiniasklaidoje, tam proga yra tikrai labai gera“, – pabrėžė A. Katauskas.
Tuo tarpu rinkodaros ekspertas, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Rytis Buračas sako, kad laiko faktorius svarbus, jei galvojame apie vietinę auditoriją, o pasauliniame kontekste šią žinią galima pritaikyti ir vėliau. „Jei vietinei rinkai pasiūlyti kažkokias akcijas, pavyzdžiui, koncertus „Tribute to U2” ar panašiai, taip pritraukiant lankytojų į Utenos barus – tai aktualu daryti greitai, kol viskas dar ant bangos. Tačiau pasauliniame kontekste nėra didelio skirtumo: jei išnaudotum faktą, kad pas mus investuojama per tokius fondus iš tokių žmonių, laikas nėra labai svarbus – tiesiog primintum, kad tai vyksta“, – savo nuomonę dėstė jis.
Proga pasikviesti Bono?
Rinkodaros eksperto Mariaus Vaupšo nuomone, pasinaudojant šia istorija galima sukurti papildomus įvykius. „Gal Utena gali padaryti muzikos festivalį ir jo globėju pasikviesti Bono, arba, pavyzdžiui, suteikti jam garbės piliečio vardą. Tuomet būtų kontekstas, nes dabar jo trūksta, kad situacija būtų visiškai išnaudota. Tiesiog imti Bono vardą ir jį eksploatuoti būtų buka ir neduotų efekto, bet reikėtų padaryti ką nors su tuo susijusio. Nors tokios A lygio žvaigždės būna iš anksto sudėliojusius koncertinius turus ir į Lietuvą vargiai užsuks, bet gal būtų galima sutarti, pavyzdžiui, dėl dovanos Bono vardu miesto bendruomenei“, – siūlė jis.
R. Buračas priduria, kad bet kokiu atveju, pasiūlymas Bono atvykti į Lietuvą būtų galimybė jam sužinoti kažką apie Lietuvą ne tik dabartiniame kontekste. „Klausimas, ar jis pats kažką lemia, net jei pasakytų, kad mums reikia važiuoti ten koncertuoti, kai tai daryti turėtų kokių 20 mln vertės komanda. Tačiau vertinant per reputacijos prizmę, ką gali žinoti, gal jam tai būtų svarbu, gal kokio vizito metu ir užsuktų. Žinant, kad jis didelis visuomenės aktyvistas, neabejingas politikai, gal ir būtų galima ką nors „išsukti“. Klausimas, kiek tai būtų veiksminga, bet tuo pasinaudoti tikrai verta, nes tai jau yra tema, apie kurią galima kalbėti“, – sakė jis.
Smagus žaidimas, bet ne daugiau
Komunikacijos konsultantas Paulius Tamulionis į kilusį šurmulį žiūri ragina pasižiūrėti racionaliai. „Man visa ši situacija panaši į tai, kai koks nors kaimas Sibiro užkampyje pradėtų labai džiaugtis dėl minties, kad pas juos Putinas ar jo pusbrolis būtų įsigijęs pusę namuko, ir visas kaimas gyventų tuo dieną, savaitę, mėnesį, ir visi tik galvotų, kaip tuo reikėtų pasididžiuoti. Pasižiūrėkime iš tokio mastelio pusės: Bono prisipažino, kad yra smulkusis akcininkas, tai yra, galbūt pirko pakete dešimt tūkstančių akcijų, įvairiausių objektėlių visame pasaulyje, ir vienas iš tų objektėlių yra ir Utenoje. Jei Bono būtų čia investavęs dėl to, kad yra U2, ir yra Utena, abu iš U raidės, jei jis ten lankytųsi, jei kažkokių šaknų ieškotų, jei turėtų kažkokį artimą ryšį, jaustų simpatiją Lietuvai, be abejo, galėtume kalbėti kitaip“, – savo nuomonę dėstė jis.
Galvojantiems apie tai, kaip šioje situacijoje pasinaudoti Bono korta, P. Tamulionis siūlo nepamiršti istorijos konteksto. „Po to, kai mūsų mokesčių inspekcija pradėjo Bono visaip minėti negatyviame kontekste, jis, manau, dėl to to blogai jaučiasi. Supraskime: mes jį pastatome į gana blogą situaciją, kai jis iš savo artimų šaltinių išgirsta, kad kažkokioje šalyje, kur jis niekada nėra koncertavęs ir galbūt net niekada nekoncertuos, nes šalis tiesiog per maža, kažkokia mokesčių inspekcija bando išieškoti iš jo 40 tūkst. Eurų. Jam tai yra ne pinigai, bet vargu, ar jis norėtų kažkaip būti toje temoje, ją tęsti, su džiaugsmu sakyti „hello Lithuania“ – tikrai ne. Jam patarė atsakyti parodant susirūpinimą, neprieštaraujant, nesipriešinant tyrimui, kaip ir turėtų būti, o dabar jis norėtų užmiršti tą istoriją, nebūti minimas nei Lietuvos, nei Utenos kontekste, nes tai susiję su tariamu mokesčių slėpimu, kas jam iš reputacijos pusės yra blogai“, – atkreipė dėmesį P. Tamulionis.
O jei, kaip siūlo kiti, siųstume žinutę, apie Lietuvą, kaip patrauklią investicijoms šalį, jei net Bono taip renkasi? „Žinoma, galima žaisti su tokiomis žinutėmis, bet to nauda bus tik tokia, kad mums patiems bus labai smagu. Investuotojai ne dėl tokių žinučių investuoja: jie supranta, kad ne Bono valdo tą prekybos centrą, kad jo patikėtiniai investavo į debesį akcijų, ir Bono net nežino, kur ta Utena ir gal net Lietuva. Mes patys puikiai suprantame, kad net Lietuvos masteliais tai yra mažytė investicija, tad investuotojai tai supranta tuo labiau. Pasijuokti, nusišypsoti galima, bet ar tai pritrauks daugiau investicijų – abejoju“, – sakė P. Tamulionis.
