Kviečiu prisiminti vėl atgimusią brutalizmo filosofiją ir perprasti dizaino pasaulio bangas, šias praėjusio amžiaus idėjas prikėlusias antram gyvenimui.
Brutalizmo filosofija
Ši architektūros kryptis klestėjo XX a. 5–7 dešimtmečiais. Pagrindiniai brutalizme vyravę bruožai buvo geometrizuotos formos, grubūs paviršiai, išryškinantys natūralias statybines medžiagas. Dažnai tokius iš modernizmo kilusios krypties statinius galima apibūdinti kaip fantastikos žanro filmuose naudojamas dekoracijas, keliančias nežymų siaubą. Pastatai pasižymi stambiomis formomis, masyvumu, primena tvirtoves, vyrauja atviros betono konstrukcijos, keistos formos, maži langai. Vis dėlto brutalizmo stilius buvo taikomas iš esmės tik administraciniams, prekybos centrų, viešosios paskirties pastatams, švietimo įstaigoms. Lietuvoje ryškiausias architektūrinis brutalizmo pavyzdys yra Sporto rūmai Vilniuje.
Galima klaidingai pamanyti, jog pavadinimas kilęs iš žodžio „brutalus“ – kaip epitetas architektūroje vyravusiems bruožams. Vis dėlto, nors šios krypties gimtinė yra Britanija, pavadinimas kilęs ne iš anglų kalbos žodžio „brutal“ (liet. brutalus), o iš prancūzų „Béton brut“ (liet. neapdorotas betonas).
Brutalizmas ne visada vartojamas kaip vienareikšmis architektūros terminas, nes sąvoka taikoma ne tik architektūrai, bet ir dizainui, juvelyrikai, interjerui ir pan. Brutalizmo koncepcija yra kurti priešpriešą puošnumui, dekorui, spindinčiam glamūrui.
Dizaino estetikos suvokimas šiandien
Atgimusi brutalizmo išraiška visų pirma pradėta taikyti interneto dizaine. Kaip ir architektūriniame stiliuje, taip ir čia ėmė vyrauti atidengtos, grubiai supaprastintos puslapio konstrukcijos, neapdirbtumo jausmas. Toks „žalias“ puslapio dizainas su sisteminiais šriftais ir keliomis ryškiomis spalvomis mus nukelia į pačią interneto pradžią ir šio dizaino užuomazgas. Tačiau tokiuose kūrybiniuose sprendimuose slepiasi protestas ir kova prieš šiuolaikinį suvienodėjusį dizainą.
Begalės programų šiandien siūlo susikurti minimalistinį logotipą per 5 minutes, o šabloniniai interneto dizaino sprendimai gali per valandą sugeneruoti estetiškai patrauklų puslapį. Tačiau tiek vienas, tiek kitas kelias duoda masinį, vienodą rezultatą, o kartu trukdo pasireikšti kūrybiškumui.
Įtakos šiai tendencijai turi ir prestižiniai prekės ženklai, formuojantys estetikos suvokimo burbulą. Atlikdami nuoseklias analizes ir dirbdami su didelėmis dizainerių komandomis, tokie garsieji prekės ženklai kaip „Apple“ pateikia optimaliausią vartotojui tinkantį dizainą. Eilinis dizaineris, sekdamas šiomis rekomendacijomis, atsiduria dizaino normų burbule: jis kartoja jau pripažintus sprendimus, su jais susitapatina, o dizaino išraiškos formas priima kaip universalias taisykles. Kitais žodžiais tariant, sukuriama dizaino komforto zona: dizaineris yra užtikrintas, kad sekdamas šiais orientyrais ir dizaino pavydžiais sukurs gerą produktą ir sulauks pripažinimo.
Ir čia, kaip maištas prieš tokį racionalumą, atgimė brutalizmas. Nenuspėjamas chaosas, ryškios spalvos ir laisvė kuria priešpriešą simetriškam ir švariam dizainui bei bando pasakyti pasauliui, kad kūrėjo neturi varžyti jokie šablonai ir ribos.
Brutalizmas vizualiojoje komunikacijoje Lietuvoje
Nuomonė, kad yra vienas teisingas dizainas, neaplenkė ir Lietuvos rinkos. Užsakovai daugeliu atvejų renkasi paplitusius dizaino šablonus, prašydami padaryti kažką panašaus į tai, ką matė pas konkurentus, taip ekspresyvesnių sprendimų alternatyvą palikdami nuošalyje. Drąsu teigti, bet būtina paminėti, kad ir stambesni Lietuvos prekės ženklai dizaino srityje išsišokti vis dar nenori, o tiksliau nedrįsta.
Ne veltui sakoma, kad įdomų, išskirtinį dizainą turinti pakuotė mus skatina pastebėti būtent tą prekę iš kitų. Tie patys dėsniai veikia ir vizualųjį identitetą – paveikus ir ryškus sprendimas atkreipia mūsų dėmesį visos aplinkinės informacijos gausoje.
Noriu tikėti, kad šiandienos pasaulyje įvairiose gyvenimo srityse – kultūroje, muzikoje, poezijoje – prioritetu po truputį tampa laisvė ir drąsa eksperimentuoti. Būtent tai propaguoja ir šiuolaikinis brutalizmas. Lai kitoniškumas ir originalūs dizaino sprendimai tampa nauja mada, kurios palinkėčiau ir Lietuvos dizaino padangei.