Geriausi lyderiai yra įgudę komunikatoriai ir ne tik sąmoningai puikiai parinktais žodžiais, intonacija, kūno kalba, bet ir energija, charizma. Būtent todėl dažnai ir keliame klausimą –lyderystė įgimta ar įgyjama? Daug vadovų nori būti lyderiais ir daug lyderių nenori būti vadovais. Dabartiniame informacijos „triukšme“ galime išskirti tuos, kurie daug ir aktyviai dalinasi savo ekspertine nuomone net nebūdami CEO. Jiems tiesiog gera, įdomu visuomenei pasakoti tai, kas gali būti naudinga, praktikuojama ir pritaikoma karjeroje, kasdienybėje. Ir priešingai – daug vadovų nesidalina viešoje erdvėje savo ekspertinėmis žiniomis, atradimais, teisindamiesi, kad neturi laiko, todėl perduoda šį darbą komandoms. O net jei ir turi, ką pasakyti, nežino, kaip tai padaryti, kad nenukentėtų jų įvaizdis tiek prieš partnerius, tiek prieš sekėjus ar potencialius investuotojus.
Tačiau kokį rezultatą tuomet matome? Lyderius, kurie nori daryti įtaką, būti pavyzdžiu savo komandoms, plėsti tarptautinius ryšius, išsiskirti ekspertinėmis žiniomis ir savo patirtimi rinkoje, BET nenori komunikuoti. Spąstai, į kuriuos pakliūva vadovai, kurie bijo rizikos. Ne versle, bet viešoje erdvėje. Juk reputacijos kūrimas tai procesas, reikalaujantis idėjų, energijos ir noro, o visi šie komponentai vargiai sutelpa užimto lyderio dienotvarkėje.
Jau dabar komunikacija įtraukiama kaip vienas kritinių įgūdžių tokiose verslo mokyklose kaip Harvardo, Vartono – išplėtusiose savo mokymo programas įtraukiant išsamesnius komunikacijos ir lyderystės mokymo modulius, pabrėžiant, kad būsimi lyderiai turi įvaldyti šį įgūdį.
Pavyzdį rodo įtakingiausi pasaulyje CEO
O kaip atrodo įtakingiausių pasaulio generalinių direktorių ir verslo vadovų (2024 m.) komunikacija? Atrodo, lyderystė neatsiejama nuo įtakos darymo, taip ir pirmose sąrašo vietose atsidūrusių CEO lyderystė. Pirmoje vietoje – Brianas Moynihanas, JAV banko pirmininkas ir generalinis direktorius, neabejotinai yra vienas iš pagrindinių žiniasklaidos ,,taikinių“, nuo dienos rutinos iki naujausių finansinių aktualijų. Tačiau Briano komunikacijos išskirtinumas yra toks, kad jis drąsiai išsako savo poziciją ir kalba apie lyderystės svarbą. Antroje vietoje – Jamie Dimon, įmonės „JPMorgan Chase&Co“ pirmininkas ir generalinis direktorius. 2 milijonai sekėjų „LinkedIn“ paskyroje jau yra rimtas efektyvios komunikacijos įrodymas. Įtaka - ja remiasi J. Dimon, pasitelkdamas lyderystės temą, būdamas įmonės komandos dalimi, jis dalijasi gerąja praktika, socialinėmis iniciatyvomis ir naudoja šiltą komunikacijos toną, siekdamas auditoriją priartinti prie asmeninės lyderystės patirties.
Pasaulio lyderiai neabejotinai supranta komunikacijos svarbą, visgi tai procesas, kurį pradėti nėra paprasta, o išlaikyti motyvaciją ir tęstinumą dar sudėtingiau. Todėl, nepriklausomai nuo unikalios patirties, lyderiai turi ir savo komandą, kuri padeda išgryninti asmeninės lyderystės komunikacijos kryptis.
Kaip CEO išsiskirti savo komunikacija viešoje erdvėje?
CEO profilis socialiniuose tinkluose dažniausiai yra įmonės veiklos atspindys. Tačiau autentiškumą suteikia komunikacijos tonas, asmeniniai gebėjimai - būtent tai sukuria „charakterį“, fiksuoja dėmesį ir atsižvelgiant į turinio aktualumą - žadina norą (arba ne) sugrįžti, sekti paskyrą, pakviesti bendradarbiauti, ir pan. Todėl pirmas žingsnis, kurį verta padaryti, yra pagalvoti – koks yra mano komunikacijos tonas, ką aš noriu pasakyti, perduoti žmonėms? Kodėl jiems tai turėtų būti artima ir aktualu? Kokia mano auditorija?
Žinoma, kiekvienas CEO skirsto savo auditoriją į kelias grupes, be abejonės, viena iš jų yra įmonės pamatas - žmonės, kasdien kuriantys vertę. Korporatyvinė komunikacija ir turėtų užimti dalį turinio – įkvėpti savo žmones tikėti įmonės vertybėmis, tikslais, pasidžiaugti rezultatais, planais ir nebijoti priartinti komunikacijos prie konkrečių asmenų. Padėkoti, pasidalinti nuotraukomis su komanda, įspūdžiais - empatija ir įvertinimas yra vieni stipriausių „ginklų“, kurių lyderis nepamiršta įtraukti tiek kasdieniame bendravime su žmonėmis, tiek viešoje erdvėje.
Kita dalis – ryšių kūrimas su investuotojais, partneriais, klientais. Pasitikėjimo komunikacija yra tiesiogiai susijusi su reputacija, todėl CEO supranta jos reikšmę ir kodėl būtent šios žinutės turi būti originalios, ne šabloniškos ir ne techninės. Tai svarbiausia dalis, kuriai įprastai skiriama per mažai dėmesio. Auditoriją priartina paprastas, artimas tonas, realios situacijos ir pavyzdžiai, humoras, todėl pagalvokite, kas gali būti ne tik įdomu paskaityti vieną kartą, bet skatintų susimąstyti apie prekinį ženklą, lyderystę.
Trečioji dalis – ekspertinė komunikacija. Čia CEO gali (ir turėtų) pasireikšti kalbant apie aktualijas savo verslo sferoje, lyderystėje, savo, kaip vadovo, indėliu buriant komandą, atrandant talentus, socialinėse iniciatyvose. Ekspertinės žinios svarbios ir žiniasklaidoje, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad norint tapti įdomiu žurnalistams, kritiškai svarbu nebijoti drąsiai sakyti nuomonę, domėtis ir pateikti statistiką – teikti vertę.
O svarbiausia, kad ir kokią žinutę turėtumėte, į nuomonės lyderio olimpą užkopti, visų pirma, padės žmogiškumas ir empatija, todėl svarbiausia pasitikėti savimi, komanda ir atsižvelgiant į tikslus, drąsiai formuoti turinį, kuriuo norite pasidalinti su pasauliu.