Aišku, kad bendrame kontekste kalbama apie sporto renginius, tačiau ne apie sporto organizacijų funkcionavimą. Sporto organizacijos tikrai nėra sustabdytos ir šiuo metu sprendžia labai sunkius iššūkius. Jau dabar prarasta daugybė pinigų, o prognozuoti galutinius nuostolius ir tolimesnę strategiją sunku dėl padėties neapibrėžtumo.
Kalbant bendrai apie sporto verslą, reikėtų suprasti, kad esminis jo variklis yra fanų įtraukimas, tik dėl jų sukasi sporto verslo mechanizmas ir jau labai ilgą laiką sirgaliai įtraukiami ne tik per sporto renginius.
Pats fanų įsitraukimas yra kiekvienos sporto organizacijos strategijos dalis, tačiau žiūrint į tai plačiau galima išskirti dvi sritis, kurios paprastai koreliuoja tarpusavyje:
1) Sporto renginiai.
2) Veikla socialinėje medijoje bei kitose online platformose.
Faktas tas, jog liūto dalį pajamų generuojanti pirma sirgalių įtraukimo sritis yra sustabdyta, tačiau kita sritis šiuo metu dirba dar didesnėmis apsukomis.
Kaip ir kiekvienoje krizėje, ne išimtis ir šioje, atsiranda naujų iššūkių, problemų, o tuo pačiu ir galimybių, todėl labai svarbu racionaliai įsivertinti dabartinę padėtį, prognozuoti galimas tendencijas ateityje, bet pradėti ruoštis joms jau dabar. Keletas jų:
Rėmimas dar greičiau transformuosis į partnerystėmis pagrįstą bendradarbiavimą.
Aukščiausiame sporto organizacijų bei prekės ženklų bendradarbiavimo lygmenyje rėmimas vis labiau transformuojasi į partnerystę. Mano manymu, šis procesas po esamos krizės tik dar labiau pagreitės ir proporcingai pasieks mažesnių apimčių bendradarbiavimus.
Problema ta, jog įvairūs sporto rėmimo paketai, dažnai turi pilkųjų zonų, kurių realią piniginę grąžą bei naudą prekės ženklams apskaičiuoti yra labai sunku, arba iš viso neįmanoma. Dažniausiai, tokias reklamos išlaidas įmonės nurašo tiesiog į brandingo kaštų eilutes, tačiau natūralu, jog maksimaliai optimizuojant biudžetus ir procesus, tokiom pilkosiom zonom pinigų nelieka ir bandoma ieškoti naujų krypčių, kurios bendrai veda prie bendradarbiavimo partnerystės būdu.
Jau dabar faktas, kad šioje situacijoje ant daugelio sporto rėmimo sutarčių formuojasi tirštas rūkas ir neišvengsime pokyčių, kurie gali turėti didelę įtaką sporto organizacijoms. Galime sakyti, kad šioje krizėje sportas sėdi vienoje valtyje su verslu, jei verslui bus (o dabar jau yra) blogai, tai tiesiogiai atsigręš ir sportui.
Ką tokioje situacijoje daryti sporto organizacijoms? Mano manymu, labai svarbu, šiuo laikotarpiu, perdėlioti rėmimo/partnerysčių strategijas, vis daugiau dėmesio skiriant partnerystėms.
Privalu galvoti, kaip sportas gali išnaudoti savo turimus privalumus bei sukurti realią vertę įmonėms, išreikštą ne tik pasiekiamumo rodikliais, bet konkrečiais pinigų srautais. Vienas iš tokios strategijos pritaikymo būdas – affiliate marketing (partnerysčių rinkodara), kuris vis labiau pritaikomas sporto ir prekės ženklų bendradarbiavime.
Šiuo sunkiu laikotarpiu, labai svarbu išlaikyti ypač kolegialų ryšį tarp sporto organizacijų bei rėmėjų. Tik taip, galime tikėtis, jog verslas nenusisuks nuo sporto rėmimo.
Iššūkis sporto komunikacijos specialistams
Nepriklausomai nuo sporto organizacijos pajėgumų komunikacijoje, didžioji socialinės medijos turinio dalis paprastai yra susijusios su einamuoju čempionatu bei rungtynėmis. Įsivaizduokime, ateina diena, kai čempionatai sustabdomi, o turinio tinklelis prakiuro, negana to, sirgalių praleidžiamas laikas bei įsitraukimas socialiniuose tinkluose ženkliai padidėjo. Skaičiuojama, kad karantino metu Kinijoje tiesioginių transliacijų socialiniuose tinkluose žiūrimumas išaugo net 35 proc.
Taigi, komunikacijos skyriuose prasidėjo kūrybingumo mokykla ir greitas turinio perkvalifikavimas bei implementavimas. Pavyzdžiui, Dortmundo „Borussia“ futbolo klubas savo sirgaliams Kinijoje surengė online sirgalių vakarėlį, o štai FIFA, Pasaulio regbio čempionatas ir daugelis kitų organizacijų pradėjo nemokamai internete transliuoti legendines praeities rungtynes.
Pasaulinio karantino laikotarpiu galime aiškiai matyti, kaip funkcionuoja ir ganėtinai nauji socialiniai tinklai. Puikus pavyzdys – „Tik Tok“ socialinio tinklo sprogimas. Vien įrašų, pažymėtų grotažyme #coronavirus, šiame viename iš sparčiausiai augančių socialinių tinklų skaičiuojama daugiau nei 6 milijardai!
Mažesnius komunikacijos pajėgumus turinčioms sporto organizacijoms tai labai geras laikas įsivertinti dabar naudojamus socialinių tinklų komunikacijos kanalus bei ten pasiekiamus rezultatus. Galbūt verta pagalvoti ir apie naujas galimybes, kurioms įsidiegti čempionatų sezono metu tiesiog pritrūksta laiko.
Organizacijos vertybės
Ši krizė yra puikus laikotarpis, kai atsiskleidžia ir organizacijų vertybės. Ne išimtis čia ir sportas. Kalbu ne tik apie bendras puikias iniciatyvas, kaip aukojimą medikams, tačiau ir apie platesnį vaizdą.
Kaip bus elgiamasi su darbuotojais, žaidėjais, kitomis suinteresuotomis šalimis? Nepamirškime ir to, kad sportas, visų pirmiausia, yra socialinis reiškinys, tik po to verslas. Kokią žinutę sporto organizacijos perteiks visuomenei, savo sirgaliams šiuo metu?
Šis laikotarpis neabejotinai turės įtakos ir sporto organizacijų prekės ženklams. Neracionalūs sprendimai gali pakenkti, todėl turime atsiriboti nuo emocionalių sprendimų. Deja, tačiau nesektinų pavyzdžių jau dabar galime matyti ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL).
Organizacinis stuburas
Dar viena sritis, kurioje sporto organizacijų vadovai turi racionaliai vertinti organizacijos vidaus situaciją.
Natūralu, kad krizės akivaizdoje pasimato tikrasis organizacijos stuburas. Galime įvertinti visus specialistus, kuriems tenka dirbti tokiomis aplinkybėmis. Gims nauji lyderiai, bus ir tokių, kurie su įtempta situacija nesusitvarkys.
Jei sporto organizacijos į šią situaciją pažvelgs kaip į ekstremalų team buildingą, o po krizės įvertinus situaciją, ateityje leis dar tiksliau optimizuoti žmogiškuosius išteklius ir pasiekti geresnių rezultatų.
Taigi, COVID-19 tikrai nesustabdė sporto pasaulio, anaiptol, sustoti negalima. Taip, bus prarasta daug pinigų, tačiau sporto organizacijos turi mobilizuotis, prisitaikyti ir išsinešti iš šios situacijos kuo daugiau pozityvių pamokų bei po krizės startuoti dar stipresniais, bent jau organizacine prasme.