„Lietuva Švedijoje yra mažiausiai žinoma iš trijų Baltijos šalių, todėl pristatydami savo paslaugas ar prekes Švedijoje, papasakokite savo lietuvišką istoriją. Naujas prekės ženklas į Švedijos rinką privalo ateiti su savo istorija“, – Komunikacijos industrijos asociacijos (KIA) ir „Verslios Lietuvos“ vasarą surengtame renginyje „Kaip komunikuoti, kad būtum įdomus Švedijos rinkoje“ kalbėjo Švedijos komunikacijos tinklo „Gullers Grupp“ vyriausiasis partneris Lennart Nordfors.
Pasak jo, lengva atpažinti, kurias reklamas ar komunikacijos kampanijas kūrė švedai, o kurias – užsieniečiai: pirmieji renkasi „storytelling“ būdą, antrieji kalba apie patį produktą. Anot L. Nordfors, kas Švedijoje veikia garantuotai: istorija, papasakota su humoru ir atskleidžianti produkto vartojimo prasmę.
Vienu iš geriausių švediškos komunikacijos pavyzdžių jis vadina prekybos tinklo „ICA“ daug metų kuriamą mini serialą, kur serijos apie vietinės parduotuvės kasdienybę trunka po 1-1,5 minutės – „žmones tai įtraukia, jie laukia tęsinio“.
Nepaisysi vertybių – pateksi į bėdą
Pasak komunikacijos stratego, jeigu žengiate į Švedijos rinką, jūsų komunikacijoje turi atsispindėti šios vertybės: ekologija, žmogaus teisės, lyčių lygybė, pagarba LGBTQ bendruomenei, etiško vartojimo ir gamybos skatinimas. Jos ypač svarbios jaunajai ir miestuose gyvenančiai auditorijai. Pasak L. Nordfors, jeigu komunikacijoje nepaisysi šių bendrųjų visuomenės vertybių ir nedemonstruosi savo veiksmų tvarumo – pateksi į bėdą.
„Švedija yra brandi visuomenė ir ten tikimasi adekvataus požiūrio į išvardintus dalykus. Svarbu pabrėžti ir aukštus Švedijos žiniasklaidos etikos standartus – ten fokusuojamasi į naujienas, ne į požiūrį. Žurnalisto ar paslėptos reklamos Švedijoje nenusipirksi“, – komentuoja Komunikacijos industrijos asociacijos Tarybos pirmininkas Artūras Jonkus.
Didžiausias iššūkis – etninė įvairovė
Kuriant komunikacijos strategiją Švedijos rinkai, L. Nordfors kviečia įsigilinti į šios visuomenės paveikslą.
„Švedija yra sekuliarizuota, individualistinė visuomenė. Nors valstybė ir pastatyta ant solidarumo pamatų, bet asmeninis savęs suvokimas čia labai svarbus. Todėl komunikacijos pamatas turėtų būti individualus priėjimas – kalbėtis su individu, tiek emocianaliai, tiek racionaliai. Religija Švedijoje neturi didelės įtakos, užtat mokslo žinias žmonės vertina itin aukštai“, – nušvietė L. Nordfors.
Didelį dėmesį jis atkreipia į tai, kad Švedija yra vienarūšė rinka su žymiais etniniais skirtumais, todėl komunikacija įsivaizduojant tikslinę auditoriją kaip šviesiaplaukius mėlynakius – nebeatitiktų tikrovės.
„Socialinė ekonomika Švedijoje atlieka mažiau svarbų vaidmenį nei daugelyje kitų šalių. Atlyginimų skirtumai čia nėra dideli. Ryškiausią išsiskaidymą čia sukuria ne geografiniai ar socioekonominiai, o etniniai skirtumai – juos lėmė 20-30 metų trukęs imigrantų antplūdis. Pavyzdžiui, skiepų nuo COVID-19 kampanija parodė, kaip sunku pasiekti įvairias etnines mažumas, kad šios pasiskiepytų“, – kalbėjo „Gullers Grupp“ partneris.
Išnaudokite žmonių skaitmeninį raštingumą
Pasak Lietuvos Komunikacijos industrijos asociacijos svečio, Švedijos vartotojai itin imlūs naujovėms, todėl tai – puiki rinka išsibandymui. Be to, švedų skaitmeninis raštingumas yra aukštas visose amžiaus grupėse.
„Socialinė žiniasklaida čia plačiai išplėtota. Švedija dažnai tampa ir ankstyvąja naujų platformų diegėja, mėgsta anksti išbandyti tendencijas. Vis tik, tradicinė žiniasklaida daugeliu atvejų vis dar yra įtakingiausias informacijos kanalas. Kai esi stiprus socialinėje ir tradicinėje medijoje – tada tikrai pradedi keisti nuomonę apie save ar ją formuoti. Todėl apgalvokite, kaip komunikuodami sukursite dviejų tipų žiniasklaidos tandemą“, – akcentavo L. Nordfors.
Jis pabrėžė ir tai, kad Švedijoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Danijoje, kapitalo koncentracija yra didžiujų vietinių kompanijų rankose („Volvo“, „Scania“, „Electrolux“, „Ericsson“, bankininkystės sektoriuje –„Nordea“, „Swedbank“, plataus vartojimo prekių sektoriuje – „ICA“, „H&M“, „Ikea“), kurios turi itin stiprias derybines pozicijas. Todėl geriausias būdas į rinką įsibrauti naujiems žaidėjams – išnaudoti nišines skaitmenines komunikacijos platformas.
Verslo etika – paisyti darbo ir poilsio balanso
Eksportuoti į Švediją norinčioms kompanijoms padedantis Lietuvos komercijos atašė Švedijoje Aleksandras Laurinavičius drąsina lietuvius domėtis verslo galimybėmis šioje šalyje, nes Švedija – didžiulė rinka, globali pirkėja.
„Švedija kasmet perka prekių ir paslaugų už maždaug 140 mlrd. eurų, daugiausiai iš Europos. Iš Lietuvos perka už maždaug 1,3 mlrd. eurų, daugiausia produktus ir paslaugas iš inžinerijos ir statybų sektorių plačiąja prasme. Su COVID-19 susijusio karantino Švedijoje nėra ir nebuvo, taigi – vidinėje rinkoje ten kur kas mažiau ribojimų. COVID-19 laikotarpį Švedija išgyvena geriau nei Europos Sąjungos vidurkis“, – drąsina A. Laurinavičius.
Anot A. Laurinavičiaus, Švedijos verslo kultūrai labai svarbu darbo ir poilsio balansas, todėl nedera skambinti švedams po darbo valandų. Taip pat neverta ir planuoti megzti verslo kontaktus liepos mėnesį ar rugpjūčio pradžioje, nes tada švedai masiškai atostogauja.
„Sprendimai čia gali būti priimami lėtai. Tiesa, jeigu švedams jūsų reikia – jie bus greiti“, – šypsosi Lietuvos komercijos atašė Švedijoje.
Jis pridūrė, kad Lietuvos verslo reputacija Švedijoje yra gera, įsitvirtinusios mūsų šalies įmonės ten sėkmingai konkuruoja daugiau kokybe, o ne kaina. Tad aplinkybės yra palankios Lietuvos verslo plėtrai Švedijos rinkoje.
***
Edukaciniai renginiai įvairiomis komunikacijos temomis yra viena iš Komunikacijos industrijos asociacijos veiklos krypčių. Asociacija dirba nuo 2009 metų ir vienija 10 agentūrų: „Adverum“, „Agency 1323“, „Bosanova“, „co:agency“, „Headline“, „Idea prima“, „Integrity PR“, „PR Service/Edelman Affiliate“, „Nova media“ ir „Publicum Fcomms“.