Kalbant apie komunikacijos projektus ir apskritai apie visą komunikacijos rinką per pastarąjį dešimtmetį, kaip manote, ar ji labai pasikeitė? Kokie, Jūsų manymu, yra esminiai pokyčiai?
Be jokios abejonės, komunikacijos rinkoje, kaip ir visoje visuomenėje, vyksta pokyčiai: didėja komunikacijos srautas, greitėja naujienų nusidėvėjimas, stiprėja melagienų ir apsišaukėlių ekspertų nuomonių invazija. Taip pat mes visus atsakymus norime gauti labai greitai! Jei anksčiau į užklausas prekių ženklai galėjo leisti sau sureaguoti per kelias valandas, dabar laukimo laikas yra daugiausia 15 minučių. O krizės atveju itin svarbios tapo pirmosios dvi valandos. Jei leisite sau sureaguoti tik kitą dieną ar po paros, už jus jau bus sureagavę kiti. Gerai, jei tai bus nuosaikios reakcijos. Deja, „Grigeo Klaipėda“ krizės atvejis rodo, kad net jūsų artimi partneriai gali būti linkę užsidirbti savo reputacijos kredito taškų jus iš anksto ir viešai nuteisiant.
Kas labiausiai keičia žaidimo taisykles – komunikacijos agentūros, klientai ar patys vartotojai?
Visų pirma keičiasi kartos ir jų gyvenimo sąlygos, o jos keičia mąstyseną, elgseną ir gyvenseną. Ne veltui kartas, kurios tampa katalizatoriais, vadiname įvairiais skambiais pavadinimais „baby boomeriai“, „millenialsai“. Dabar pokyčiai taip paspartėjo, kad skubėdami, besikeičiančioms kartoms tiesiog priskiriame raides – X, Y, Z. Įvykus kartų pokyčiams, logiška, kad tiek įvairūs prekių ženklų, tiek komunikacijos lyderiai gaudo tas tendencijas ir pokyčius dar užuomazgose ir pasiūlo inovacijas rinkai. Tą labai akivaizdžiai pamatėme šiemet per Lietuvos Seimo rinkimus: daug kas šaipėsi ir rimta partija nelaikė „Laisvės“ partijos. Ir štai turime „siurprizą“, kuris giliau paanalizavus, nebuvo toks jau siurprizas. Tiesiog daug kas sugebėjo pražiopsoti tektoninius mūsų visuomenės pokyčius.
Kokias pagrindines tendencijas šiandien įžvelgiate komunikacijos rinkoje?
Lietuvoje po truputį drąsėjame, įvairūs prekės ženklai leidžia sau rizikingesnius sprendimus, kurie dažnai dar ir atsiperka. Išmokome sujungti organizacijos ar verslo tikslus su komunikacijos tikslais, o kūrybiškumą pasitelkti tų tikslų pasiekimui. Kaip geras ir sektinas pavyzdys abiem atvejais galėtų būti kūrybiškos „Go Vilnius“ komunikacijos kampanijos. Taip pat jau galime ir privalome komunikacijos srityje daug ką išmatuoti, net ir tokius neišmatuojamus dalykus kaip reputacija.
Kas, Jūsų manymu, šiandien yra geras komunikacijos projektas?
Visų pirma padedantis pasiekti organizacijos ar prekės ženklo tikslų. O jau paskui drąsus, įsimenantis, keičiantis mąstymą, laužantis įsisenėjusius mitus. Galų gale apgalvotas, informatyvus ir aiškus. Gaila, kad vis dar turime informacinių projektų, po kurių tenka ir užsakovams, ir kūrėjams aiškintis, apie ką tas projektas, koks jo tikslas ir kodėl jis apskritai buvo vykdomas. Vienas iš tokių projektų buvo Sveikatos apsaugos ministerijos socialinė kampanija „Saugi alkoholio dozė nėštumo metu neegzistuoja“, sukėlusi nemažai diskusijų ir sulaukusi kritikos.
Ar galime šiandien sakyti, kad būti kūrybingu neužtenka, jei tai neefektyvu? Taip. Vien kūrybiškumas vardan kūrybiškumo niekur neveda. Tai viso labo tik kūrėjų ego patenkinimas. O bet koks protingos organizacijos veiksmas turi turėti tikslą ir padėti jo efektyviai pasiekti. Komunikacijai galioja tie patys dėsniai! Tačiau kūrybiškumas taip pat labai svarbus ingredientas. Dalyvavimas konkurso „Password 2020“ komisijoje man darkart akivaizdžiai pademonstravo, kad itin atsiperka efektyvumas sujungtas su kūrybiškumu. Atsiperka pasiektais užsibrėžtais tikslais, kokie jie bebūtų: žinomumo ar pardavimų didinimas, patrauklaus darbdavio įvaizdžio kūrimas ar naujo prekės ženklo sėkmingas įvedimas į perpildytą rinką. Primenu, kad šiemet efektyviausiu projektu buvo guminukų „Troosik“ įvedimo į rinką kampanija.
Kaip šiandienos konkurencingoje rinkoje patraukti auditorijos dėmesį ir nepaskęsti minioje?
Būti itin smalsiais ir žingeidžiais bei kuo dažniau iškišti nosį iš savo „burbulo“. Neapipešioti kūrybiškų idėjų iki visiems tinkančių ir patinkančių. Jei norisi ir reikia, tai būti tokiais drąsiais, kad galutinę idėją dėl viso pikto norėtųsi net pasitikrinti su teisininkais. O taip pat, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, pažinoti, gerbti ir mylėti savo prekės ženklą bei su juo dirbančius partnerius.
Kokios yra 3 auksinės efektyvios komunikacijos taisyklės pagal Daivą Lialytę?
Priklauso nuo to, apie kokią komunikaciją kalbame. Krizės komunikacijos auksinės taisyklės skirsis nuo rinkodaros komunikacijos, o vidinės komunikacijos nuo partizaninės rinkodaros. Tačiau vis tik turbūt išlieka esminės taisyklės: 1. Nemeluokite. 2. Kalbėkite ne sau, o tikslinei auditorijai. 3. Būkite drąsūs. Kaip manote, kokie pokyčiai komunikacijos rinkos ir specialistų laukia ateinantį dešimtmetį?
Norėčiau būti orakulė, bet tikrai nesu. Tačiau pasvajoti galiu. Manau, kad komunikacija taps vis svarbesne mūsų gyvenimo dalimi, tačiau turėsime ją vartoti žymiai atsakingiau. Vis atidžiau ieškosime patikimų šaltinių. Todėl, kaip amžinatilsį Aurelijus Katkevičius yra sakęs, galbūt atsiras nauja profesija – informacijos DJ‘ai – autoritetai, kurie valdys ir transliuos patikimus informacijos srautus. Manau, kad dirbtinis intelektas komunikacijos specialistams itin kokybiškai palengvins techninį darbą: tekstų šifravimus, vertimus, duomenų analizę. O komunikacijos specialistai šalia finansininkų ir teisininkų taps visų organizacijų strateginiais valdybų nariais.
Primename, kad teikti paraiškas į geriausių komunikacijos projektų konkursą „PR Lapės 2020“ galite iki gruodžio 11 dienos. Daugiau informacijos interneto svetainėje www.prlapes2020.com.