Tiesa, prieš kelias dienas kažkas lyg pradėjo krebždėti. Ai, visai gi pamiršęs buvau, ten spintos kamputy „niujiersrezoliūšinai“ kuičiasi. Sportuok. Skaityk. Sveikai gyvenk. Koks „dundukas“ juos sugalvojo? Apsiverčiu ant kito šono. Tačiau praeitą ketvirtadienį jie tiek įsismarkavo, kad ir norėdamas nebegaliu užmigt dėl triukšmo. Ir ypač tas sportuok. Na ko jis lenda? Ot įkyrus. Va Gedas, mačiau ant „feisbuko“ pasirašęs buvo, kad du aštuonioliktais tiesiog ras laimę. Gudrus Gedas. Laimė toks dalykas. Tai ne sporto salė su savo eiliniais priekaištais. Reikėjo ir man, kaip Gedui.
Plius dar Gedas naują automobilį įsigijo. Sakė konkrečiai neryja, o „valina“ tai kaip nesveikas. Pasatas. Ten apie šimtą arklių, bet eina žiauriai gerai. Toks vaizdas, kad tikrai daugiau. Na vokiškas gi. Svajotas. Puikus galios, kokybės, greičio, kur neryja ir negenda, ir kur visi nori santykis. Moka gyvent Gedas. Geras įvaizdis.
Prieš kelias savaites skaičiau, kad Lietuvoje naujų automobilių registracijos du septynioliktais išaugo net ketvirčiu. Įdomu, ar pirkdamas tą „galingą ir kur neryja, ir labai kietą“ automobilį vartotojas įsigilina ir į gamintojo kuriamą įvaizdį? Automobilių pramonė yra labai įdomi. Tiek dėl technologinio aspekto, kada kalbame apie pačius automobilius, tiek ir dėl įvaizdžio dalykų. Ir esminis momentas yra tas, kad įvaizdis tarp vartotojų, kurie važinėja naudotais ir gana senais automobiliais ir tarp gamintojo kuriamo naujo, yra skirtingas. Kartais net kardinaliai.
Antai „VolksWagen“. Prisiklausyt galima galai žino ko: stilingas, kietas, galingas, negenda, neryja, greitas ir t.t. Tačiau nei velnio. Na taip, gal negenda. Jei naujas. Tačiau apie visa kita pamirškite. Tas automobilis yra niekas. Tiesiog niekas.
Niekas yra visur. Ir tame nėra nieko blogo. Gal net priešingai. Svarbu tik nesureikšminti to, kuo nesi. „VolksWagen nėra kietas“. Jis nėra stilingas. Jis nėra galingas. Tačiau jis vienas geriausių dalykų, kurie gali nutikti tau (tiesiogiai verčiant reklaminį klipą).
O gal kaip tik sureikšminti? Sureikšminti kasdienybę, aplinkui supantį pasaulį, šeimą, draugus? Pamirštant tai, ko tikrai nėra, ar beveik nėra tame visuotiname nieke? Pamirštant tai, ko tu tikrai neturėsi? Ar greičiausiai neturėsi? „VolksWagen“ yra ta chebra, kurie kalbėdami apie save nebijo lygintis su „DeLorean“ laiko mašina, „Lamborghini“, „Porsche“ ar „Bugatti“, kurie yra visi labai ryškūs. Tačiau tuo pat metu jų nėra. Ar beveik nėra.
Ir čia labai įdomu, nes būdamas niekas, tu esi tai, kas yra viskas. Ypač, kuomet reikia elementarios buitinės pagalbos. Iki absurdiškumo viskas. Neįtikėtiniausiose situacijose viskas. Ant tiek niekas, kad gali apimti tavo sukauptą VISKĄ:
Tik iki galo sutarkime, kad „VolksWagen“ nėra kietas. Vienintelis, kas gali jaustis kietas, tai jūsų vaikas ant galinės sėdynės. Tačiau daugiau – tikrai niekas. Tačiau tai irgi tikrai žavu.
Na taip, yra mėginimų būt kietam:
Tačiau tai mėginimu tik ir telieka, kuomet savo kortas ant stalo deda tie, apie kuriuos svajoji nuo tada, kada atsimeni save:
Na, kas nesvajojo vaikystėje lėkt su „lambo“? Ar „Ferrari“? Ar dar kažkokiu kosmosu. Aišku, kad svajojo. Aš ir dabar svajoju, o kai sesuo prieš keletą metų padovanojo bandomąjį važiavimą su „Lamborghini Gallardo“ Prancūzijos vingiuotais keliukais, tai dar ir dabar atsimenu, kaip „life time“ dovaną. Tikrai juk nesvajojom lėkt pasatu.
Aišku kieme visuomet būdavo bičų, kurie nusipirkę 15 metų senumo pasatą bandydavo ten visokius langus tamsint, aparatūrą susidėt, dar ten fintikliūškių visokių prisiklijuot. Na, pakietint kažkiek tą šeimos automobilį. Kietesni ir labiau prakutę lygiai tą patį darydavo su BMW. Na taip. „Bėmkės“ gerai. Jos kietos. Nieks nenuneigs. Plius dar ir nusipikrt gali, ne kaip kokį „lambo“.
Nieks nesiginčija, kad BMW tikrai kokybiški. Tačiau jų kuriamas įvaizdis kiek kontroversiškas. Ar pavojingas? Nežinau. Tačiau tie parodomieji klipai, kaip degini padangas miesto gatvėse kiek lėkštoki. Neretai DELFI parašo apie eilinį padangų degintoją, kuris baigė ne taip ir sėkmingai. Na gal čia nereiktų stebėtis, kai oficialus kuriamas įvaizdis toks, kad gali su mašina atvažiuot į vestuves traiškydamas kėdes...
Tačiau brutalus galios rodymas nėra kažkoks kūrybos proveržis. Na taip, važiuoja, lekia, degina, žviegia, kratosi, spjaudosi ugnimi ir taip toliau. Ekstremalūs pojūčiai garantuoti. Bet kas gali būti brutalus chamas. Tačiau ar bet kas gali būti rafinuotas stileiva? „Alfa“ tą tikrai moka.
Beje, aš pats labai norėjau „Giulia“ modelio. Tačiau jis per daug išskirtinis mano „niekiniams“ gyvenimo poreikiams. Žinoma, meteorai mano gyvenime nekrenta, tačiau žemės drebėjimas važiuojant atostogauti su šeima tikrai įvyksta. Trapi „Giulia“ tam nepasiruošus. Atsidūstu ir kantriai laukiu vidurinio amžiaus krizės.
Kol aš svajoju apie galingą „Alfą“, grįžkime prie vaikų svajonių. Taip, būdami vaikai mes svajojome. Ir tai turbūt vienas geriausių atsiminimų. Kokie dar neparuošti namų darbai, koks skirtumas, kad vėl pamečiau pirštines, susiplėšiau kelnes, kad mokykloj kabinėjasi vyresni ir didesni drimbos. Jie dar atsiims, kai tik aš tam būsiu pasiruošęs. Kada iš manęs to net nesitikės.
Svajojom apie tai, tiesa? Aišku, klipo pabaigoje gali būti vos ne bet kuris sportinis automobilis. Na, tik ne pasatas aišku. Puikiai tiktų ir mersas. Tačiau mersas metė visai kitos lygos kozirį:
Ir nėra daugiau jokių klausimų. Dabar galite penkias minutes pažiūrėti pro langą. Grįžti į vaikystės svajones. Mintyse išrikiuoti visas žaislines mašinytes. Prisiminti lenktynes. Super-mašinyčių-galias, kada jos galėjo peršokti oponentus ir nurūkt greitai.
Pasvajojote?
Gerai. Užteks. Atminkite antrą iš čia pateiktų reklamų. Svajok nesvajojęs, vis tiek vairuosi „VolksWagen“. Ir, negana to, dar dėl to pasato / goflo reiks pasistengti nemažai darbe, kad galėtum nusipirkt. Į darbą, tiesa, reiks kažkaip nukeliauti.
ir čia tas pats VW labai gražiai gražina į realybę. Taip. Realybę. Darbą. Kolegas. Miestą. Supančią aplinką. Esamus terminus. Klientus. Tarp jų nepatenkintus. O tu svajonę tai juk turi. Tarsi žvaigždę tamsią naktį. Šildančią. Svaiginančią. Esi tikras, kad persėdus į svajonių automobilį tu pats būsi ta žvaigždė. Rasi taip ilgai ieškotą laimę. Tačiau aplinkui pilka. Nyku. Tamsu. Nieks tavęs, vieno tokio gudraus, nesupranta.
Tačiau nebūtinai viskas taip blogai. Siekiant svajonės nebūtina važinėti su pilkai pozicionuojamu „Fiatu“. Gali būt pilkai spalvingas.
Ir čia jau pradedi suprast, kad visgi viskas priklauso nuo požiūrio. Kad pilka, tai nebūtinai purvina. Kad kasdieniška, tai nebūtinai netikus. Kad masinė, dar nebūtinai atmestina. Kad pigi, nebūtinai prasta. Kad metalo gabalas, dar nebūtinai įvaizdis. O jei tai tik vienintelis tavo skiriamasis bruožas, tai toks tas tavo ir įvaizdis. Galiausiai, kad dėvėtas, tai dar nebūtinai nurašytas.
Šis bičas iš „Mercedes“ yra tiesiog kietas. Jam tikrai net nereikia automobilio, kad būtų kietas. Jis tiesiog kietas. Net su mama ant galinės sėdynės. Ir jis gali būti bet kuriame iš aukščiau esančių automobilių – nei vienas jam daugiau kietumo nepriduos. Taip pat ir neatims.
Tik įdomu, ar šis meistras nesiuvo kostiumo tam bičui iš lambo reklamos? 😉
Kaip bebūtų, pietų pertrauka jau baigėsi ir reikia grįžt prie strateginio veiksmų plano. Prie taktinių kampanijų valdymo, prie atstovaujamo prekinio ženklo atributų analizavimo.
Tačiau atminkite, kas esate ir kuo niekada nebūsite. Atminkite, kuo ir nereikėtų būti. Atminkite, kuo nenorite būti. Atminkite, kad media strategijoje išimtinai vien kanalo pakeitimas paliekant kitas dedamąsias nepakitusias jūsų pozicionavimo nepakeis. Ir pardavimų nepadidins. Ir papildomo srauto neatves.