Darbizmo epidemija: nusivarysime iki galo, ar sugebėsime išlipti?

Tūkstantmečio karta, turinti daugiausiai galimybių ir prieigos prie informacijos, pasirodo, yra nelaimingiausia iš visų. Jei milenialsai nelaimingi iš esmės, bet darbą dar pakenčia, tai Z kartą darbas tiesiog pykina – vos 22 proc. Z kartos atstovų laimingi savo darbe. Tai yra dažniausiai darbus keičianti karta, net 87 proc. darbuotojų nesijaučia įsitraukę į savo darbą, jiems nusispjaut. O kur dar pandemijos „dovanėlės“: perkrova, kai vidutiniškai per parą ekrane praleidžiama apie 12 valandų. Nestabilumo jausmas, nenuspėjamumas, kas laukia toliau, tapo pastovia būsena, jau nekalbant apie karo foną, sudavusį dar vieną žiaurų smūgį ir taip trapiai mentalinei būsenai. Taigi nepertraukiamas darbizmas, susivarymas ar išvarymas – kas paims viršų?